Tobulėja technologijos

Vienas skambutis kišenes gali patuštinti tūkstančiais eurų. Kad lietuviai vis dar sėkmingai kimba ant sukčių kabliuko, rodo naujausi Lietuvos bankų asociacijos duomenys. Vien šiemet sukčiai iš gyventojų išviliojo 8 mln. eurų. Tai – beveik dvigubai didesnė suma nei per visus praėjusius metus.

„Visų pirma, patys žmonės praleidžia daugiau laiko elektroninėje erdvėje. Kitas dalykas – sukčių technologijos irgi labai tobulėja. Kuo labiau jiems sekasi, tuo daugiau išteklių jie skiria sukčių atakoms Lietuvoje“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet daugiau nei penkis kartus išaugo sukčiavimas trumposiomis žinutėmis. Pastarosios panašios į banko ar kitų institucijų. Jomis siekiama gauti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis arba patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus. Vien rugpjūtį ir liepą tokiu būdu sukčiai iš gyventojų gavo beveik pusę milijono.

Skaičiuojama, kad sukčiai trumposiomis žinutėmis iš vieno gyventojo išvilioja vidutiniškai 900 eurų, skambučiais – apie 3 tūkst., o siūlydami apgaulingas investicijas – vidutiniškai apie 1800 eurų.

Klaipėdos apskrities VPK ir Pixabay nuotr.

Jau seniai naudojama schema – į avariją neva patekę giminaičiai, kurie prašo pinigų, anot Statistikos departamento, dabar sudaro tik labai nedidelę dalį, vos 3 proc. visų sukčiavimo atvejų.

Internetiniam mylimajam – 50 tūkst.

Sukčiai nemiega ir tampa vis išmanesni, siūlo investuoti į kriptovaliutą, prašo patvirtinti nuorodas apie neva atvežtą siuntinį, o vasarą buvo sugalvoję naują, iki šiol nenaudotą būdą.

„Prisistatinėjo banko darbuotojais, dažniausiai prisistatinėjo „Swedbanko“ darbuotojais, kalbėjo rusiškai ir pasakydavo, kad su lėšomis kažkas negerai, būtina patikrinti, suteikit man prisijungimo duomenis“, – sakė VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei skyriaus viršininkas Oleg Bikbajev.

Prisistato turtingu gydytoju, turtingu banko darbuotoju ir taip vyksta komunikacija. Po tos komunikacijos prašomi pinigai.

Policija atkreipia dėmesį, kad jokie banko darbuotojai neturi teisės prašyti gyventojų prisijungimo duomenų.

Dar viena sukčių pamėgta strategija – romantinės apgavystės socialiniuose tinkluose.

„Prisistato turtingu gydytoju, turtingu banko darbuotoju ir taip vyksta komunikacija. Po tos komunikacijos prašomi pinigai, žmogus, dažniausiai moteris, susižavi tuo asmeniu, siunčia savo nuotraukas“, – kalbėjo O. Bikbajev.

Kad romantika gali apsukti galvą, rodo vos prieš mėnesį įvykdyta sukčių afera, į kurią įkliuvo į aštuntą dešimtį įkopusi moteris. Su sukčiumi susipažino „Skype“. Pastarasis prisistatė esantis 17 metų jaunesnis amerikietis, tarpusavyje bendravo su vertėju. Sukčius paprašė pinigų kelionei į Lietuvą, kad galėtų moterį aplankyti ir pabendrauti gyvai. Tąkart dėmesio apsvaiginta moteris sukčiui pervedė beveik 50 tūkst. eurų.

Tiesa, nuo padažnėjusių sukčių atakų kenčia ne tik gyventojai, bet ir verslas. „Swedbank“ skaičiuoja, kad šiemet klientams grąžino jau milijoną sukčių pasisavintų eurų.

„Jeigu jūs esate įmonė ir turite kažkokius tiekėjus, tai jūs pasitikite jais. Štai čia atsiranda sukčiai, kurie perima susirašinėjimą ir neva jie patampa tais pirkėjais ar tiekėjais, tada yra klastojamos sąskaitos, sąskaitų numeriai ir verslo įmonės atlieka mokėjimus, nežinodamos, kad atlieka juos sukčiams“, – teigė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Policija perspėja vengti susirašinėjimų su nepažįstamais, neatidarinėti neaiškių nuorodų, niekam neatskleisti asmeninių banko prisijungimo duomenų, o įtarus sukčiavimą nedelsiant pranešti policijai. Kitu atveju pinigų susigrąžinti beveik neįmanoma.