Beveik pusė visų incidentų bei trečdalis visų nuostolių susiję su sukčiavimo kategorija „phishing“ – tai yra atvejai, kai bandoma išvilioti pinigus arba duomenis suklastotais trumpaisiais pranešimais (SMS) arba e. laiškais.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas Eimantas Vytuvis sako, kad kiekvienas gyventojas, turintis mobilųjį telefoną bei e. pašto paskyrą, yra potencialus sukčių taikinys, todėl telekomunikacijų bendrovės taip pat turėtų padėti spręsti problemą. 

„Akivaizdu, kad reikalingas ir didesnis telekomunikacijų bendrovių įsitraukimas sprendžiant paplitusios „phishing“ sukčiavimo tipologijos problemą. Vien šiuo būdu per pirmąjį pusmetį iš gyventojų sukčiai išviliojo arti 2 mln. eurų, todėl ieškosime būdų didinti visuomenės atsparumą „phishing“ atakoms“, – pranešime teigė E. Vytuvis.

Anot jo, per pusmetį sustabdyta įtartinų mokėjimų už daugiau nei 1,5 mln. eurų, o nukentėjusiems grąžinta virš milijono eurų.

Kitas finansiškai skaudus sukčiavimo tipas – „susirašinėjimo e. paštu perėmimas“ – per pusmetį užfiksuoti vos 35 šio sukčiavimo atvejai, tačiau padaryta santykinai milžiniška žala – išviliota net 1,2 mln. eurų, arba penktadalis visų per pusmetį išviliotų pinigų.

„Susirašinėjimo e. paštu perėmimas – klastingas sukčiavimo būdas, itin pavojingas verslams. Sukčiai į įprastų sąskaitų srautą įmaišo fiktyvių sąskaitų už įprastas prekes ar paslaugas. Jose nurodomos sukčių banko sąskaitos ir mokėjimai dažniausiai negrįžtamai iškeliauja sukčiams. Verslas lieka be pinigų ir be užsakytų prekių ar paslaugų“, – sakė E. Vytuvis.

Centro teigimu, daugiau nei 900 tūkst. eurų buvo išviliota investicinio sukčiavimo būdu, kai gyventojai kviečiami investuoti su didele grąža, virš 700 tūkst. eurų – iš apsiperkančių internete prašant sumokėti už netikras prekes, netikrose parduotuvėse. Telefoniniai sukčiai taip pat išviliojo apie milijoną eurų avansinio, romantinio, netikro įmonės vadovo ir kitais sukčiavimo būdais.

„Dažniausiai išviliotos lėšos yra pervedamos į Lietuvoje registruotas finansų įstaigas, tarp kurių vyrauja fintech sektorius. Nevienodas atsparumas sukčių veiksmams parodo, jog finansinės įstaigos turi nevienodo pajėgumo sukčiavimo prevencijos kontrolės sistemas“, – sako E. Vytuvis.

Pasak jo, sukčiai naudojamasi SEPA mokėjimų paslauga, siekdami greičiau judinti išviliotas lėšas. Pinigus jie perveda ne tik Lietuvoje, bet ir į Didžiąją Britaniją, taip pat Vokietiją, Olandiją, Ispaniją.

Bendrovės „Spinter“ centro užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad šiemet net 60 proc. Lietuvos gyventojų artimoje aplinkoje buvo žmonių, susidūrusių su kokiu nors sukčiavimo atveju, o kas šeštas nukentėjo nuo sukčių.