Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas buvo registruotas 2015 metų pavasarį.

2012 – 2016 kadencijos Seime dirbęs R. Sargūnas buvo pirmas parlamentaras, padėjęs po projektu parašą. Pirmas parašas paprastai rodo, kuris parlamentaras prisiima projekto autorystę.

Tačiau buvęs Darbo partijos atstovas pareiškė teismui nežinantis, kas parašė projektą dėl grynųjų pinigų.

„Kadangi mano buvo parašas, tada kilo klausimas, kad čia lyg mano kūryba“, – Vilniaus apygardos teisme sakė eksparlamentaras.

Pasak jo, „darbiečių“ frakcijoje buvo įprasta, kad per posėdžius buvo pristatomi įstatymų projektai, o iniciatyvas remiantys Seimo nariai ant jų pasirašydavo.

„Čia ne vienas atvejis būna, kada frakcijos posėdžio metu yra teikiami projektai, tai tas Seimo narys, kuris daugiau pasigilina, paskaito, jis pasirašo. Tai čia nėra prievartos“, – kalbėjo R. Sargūnas.

Anot politiko, projektą pasirašyti galėjo pasiūlyti tuo metu frakcijos rytiniam posėdžiui pirmininkavęs „darbietis“. Pasak jo, tuo metu frakcijai vadovavo Kęstutis Daukšys.

Buvęs Seimo narys teisme teigė nepažįstantis byloje kaltinamo buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ar kurio nors kito verslininko iš šio koncerno. Jis pridūrė neujautęs įtakos, skatinimo ar korupcinio poveikio pasirašyti po įstatymo projektu.

Įstatymo projektą taip pat buvo pasirašęs Seimo narys, socialdemokratas Artūras Skardžius.

Jis teismui teigė, kad projektą parėmė, nes „darbiečiai“ ir socialdemokratai buvo koalicijos partneriai.

„Jis tuo metu buvo koalicijos partneris, tai jeigu jam reikia palaikymo iš koalicijos partnerių teikiant pasiūlymus, tai, be abejo, (R. Sargūnas – BNS) kreipėsi“, – sakė A. Skardžius.

Per apklausą ikiteisminiame tyrime R. Sargūnas pavadino A. Skardžių arogantišku žmogumi ir teigė, kad jie artimai nebendradarbiavo.

Bylos medžiagoje užfiksuota, kad R. Kurlianskis 2015 metų rudenį paprašė kyšio ėmimu kaltinamą buvusį liberalų lyderį Eligijų Masiulį balsuoti už atsiskaitymo grynaisiais ribojimo įstatymą. Politikas pažadėjo savo balsą atiduoti.

R. Sargūnas ir A. Skardžius teismui teigė su E. Masiuliu apie projektą nesikalbėję.

Skardžius susitiko su Kurlianskiu

A. Skardžius teismui patvirtino, kad 2015 – 2016 metų laikotarpiu buvo susitikęs su R. Kurlianskiu.

Parlamentaras teigė su verslininku susipažinęs per „MG Baltic“ teisininką Romaną Raulynaitį, su kuriuo dažnai bendraudavo Seime.

Norėjau paklausti, kodėl nepagrįstai aš esu šmeižiamas koncerno valdomose žiniasklaidos priemonėse.

Jų trijų susitikimas vyko „MG Baltic“ biure Vilniuje.

„Norėjau paklausti, kodėl nepagrįstai aš esu šmeižiamas koncerno valdomose žiniasklaidos priemonėse“, – teigė A. Skardžius.

Seimo narys tvirtino, kad R. Kurlianskis neprašė jo imtis kokių nors iniciatyvų ar veiksmų, bet turėjo klausimų apie Seimo Energetikos komisijos darbą. A. Skardžius buvo šios komisijos narys.

Anot parlamentaro, R. Kurlianskis susitikimo metu taip pat pareiškė, kad „Nukem'as pasisavino lėšas iš Ignalinos atominės uždarymo“.

Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ valdoma Vokietijos bendrovė „Nukem Technologies“ konsorciume įgyvendino du Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektus už daugiau nei 310 mln. eurų.

Su elektrinės uždarymo konkursais susiję prokurorų kaltinimai R. Kurlianskiui.

Bylos duomenimis, R. Kurlianskis kyšius „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui galimai perdavė, be kitų dalykų, už pažadą paveikti frakcijos narius Seime nulemiant Ignalinos atominės elektrinės skelbiamų viešųjų pirkimų rezultatus.

Tyrimo medžiagą dėl neskaidraus poveikio politikams pernai patvirtinęs Seimas paskelbė, kad „Rosatom“ turi bendrų interesų su „MG Baltic“ dėl šimtamilijoninės vertės elektrinės atliekyno statybos konkurso.

Politinės korupcijos byloje koncerno „MG Baltic“ buvęs viceprezidentas R. Kurlianskis yra kaltinamas davęs kyšius politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas buvo vykdomas tendencingai.

Byloje be R. Kurlianskio, V. Gapšio ir E. Masiulio korupcija kaltinamas buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.