„Aš galiu patvirtinti, kad šiandien esu sudaręs sutartį dėl R. Kurlianskio gynybos ir ji įsigalios nuo rytojaus“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Slapšinskas.

Buvusiam Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui tai yra pirma advokato sutartis.

„Tikrai esu susidūręs ne su viena didelės apimties rezonansine byla, o kalbant apie šią – tai yra viena didžiausių korupcinių bylų ir bene labiausiai rezonansinė Lietuvos teisėsaugos istorijoje, todėl natūralu, kad man, kaip teisininkui praktikui, tai yra labai įdomu iš atstovavimo perspektyvų“, – kalbėjo jis.

Koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis yra įtariamas papirkęs buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį 106 tūkst. eurų kyšiu. Pačiam E.Masiuliui teisėsauga pareiškė įtarimus prekyba poveikiu, kyšininkavimu ir neteisėtu praturtėjimu. Abu įtariamieji savo kaltę neigia. Pirmieji vieši proceso veiksmai šioje byloje buvo atlikti šiemet gegužę.

R. Kurlianskis taip pat įtariamas davęs kyšį vienam Darbo partijos lyderių Vytautui Gapšiui.

„MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus tyrime dėl galimos politinės korupcijos buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Interesų konflikto išvengs

S. Slapšinskas sako interesų konflikto po darbo Generalinėje prokuratūroje išvengsiantis, nes šį tyrimą kontroliuoja kito Generalinės prokuratūros padalinio – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento – prokuroras Justas Laucius.

„Šis tyrimas neturi nieko bendro su mano buvusiomis pareigomis. Netgi pagal vidinę prokuratūros tvarką Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai neturėjo teisės apskritai tikrinti ar domėtis Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento organizuojamais tyrimais. Tai yra griežtai atskirta kompetencija“, – sakė eksprokuroras.

20 metų prokuratūroje dirbęs S. Slapšinskas yra tyręs ne vieną rezonansinę bylą - Sausio 13 - osios, buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko rinkimų į merus bylą dėl papirkinėjimo, pasikėsinimą nužudyti buvusį Vilniaus konservatorijos direktorių Laimutį Vilkončių. Jis taip pat vadovavo tyrimams dėl nusikalstamų susivienijimų Vilniaus brigadoje ir kitose organizuotų nusikaltimų struktūrose.

Prokuratūrą paliko netekęs vadovaujančių pareigų

Pastaruosius penkerius metus iki šių metų balandžio S. Slapšinskas vadovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui.

Šį pavasarį dar kartą dalyvaudamas departamento vadovo konkurse S. Slapšinskas surinko daugiausiai balų iš viso pretendentų, tačiau generalinis prokuroras Evaldas Pašilis atsisakė skirti prokurorą į laimėtas pareigas ir paskelbė papildomas atrankas. Po šio sprendimo balandžio pradžioje S. Slapšinskas nusprendė pasitraukti iš prokuratūros.

„Aš tiesiog padariau išvadą, kad generalinis prokuroras mano ir kitų Generalinės prokuratūros vadovų vietose nori matyti naujus žmones. Tai jo teisė ir visiškai normalu, generalinis prokuroras renkasi savo komandą, su kuria jis dirbs“, – BNS ketvirtadienį pasitraukimo iš prokuratūros priežastis prisiminė eksprokuroras.

„Aš nenusivyliau prokuratūra. Dabar pradėjęs karjerą kitoje srityje aš matau plačius vandenis realizuoti save kaip teisininką“, – pridūrė jis.

S. Slapšinskas tvirtino darbo prokuratūroje metais nepažinojęs nė vieno „MG Baltic“ atstovo. Jis teigė, kad pasiūlymą dirbti R. Kurlianskio advokatu gavo praėjus kuriam laikui po atsistatydinimo iš prokuratūros šių metų pavasarį.

Koncerne - ir ilgametis Vilniaus prokuratūros vadovas

Prieš mėnesį darbą koncerne „MG Baltic“ pradėjo buvęs ilgametis Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičius. Prokuratūra ir jis pats rugsėjį paskelbė, kad tarnybą palieka dėl sveikatos problemų. Nuo spalio vidurio R. Jancevičius tapo „MG Baltic“ rizikos valdymo vadovu.

Interviu BNS R. Jancevičius tąkart tvirtino, kad po karjeros prokuratūroje buvo nusprendęs nebedirbti ir pailsėti, tačiau norėjo dirbti būtent „MG Baltic“. Kvietimą tapti vienu iš vadovų koncerne R. Jancevičius sakė priėmęs per vieną dieną.

Klausiamas, ar pačiam nekyla etinių klausimų pradedant darbą problemų su teisėsauga turinčiame koncerne, R. Jancevičius aiškino atskiriantis koncerno viceprezidentą ir visą koncerną.

„Aš eidamas į tą darbą puikiai supratau, kad gali kilti šie klausimai. Atsakysiu paprastai. Pirmas dalykas – aš einu dirbti ne pas R. Kurlianskį. Antras dalykas – aš einu dirbti į koncerną. Koncernui, kiek aš žinau, suprantu ir susigaudau, jokie įtarimai, kaltinimai nėra pareikšti kaip juridiniam asmeniui. Vėlgi galiu pasakyti, kad tai, kas vyksta R. Kurlianskio asmenyje arba su juo susiję dalykai, yra asmeniniai dalykai. Tegul jis ginasi ir daro tai teisinėmis priemonėmis. Tai, ką jis ir daro. Manęs šie dalykai nedomina ir nesiruošiu šiame procese dalyvauti. Žinant mane, tai tiesiog nesuderinama, nes aš neįsivaizduoju, kaip galima ginti neteisinėmis priemonėmis“, – kalbėjo buvęs Vilniaus prokuratūros vadovas.

„MG Baltic“ pavadinęs „įdomiausia verslo institucija Lietuvoje“ R. Jancevičius sakė: „(...) Kad ir kas nūtų kalbama ar sakoma, čia iš tikro yra pakankamai didelės perspektyvos. Vienaip ar kitaip, kiek suprantu ir kiek žinau, visa tai, kas liečia verslą, yra vykdomas skaidrus verslas“.

Teisėsaugininkai - ir „MG Baltic“, ir kitose įmonėse

Koncerne „MG Baltic“ taip pat dirba buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apskrities padalinio viršininko pavaduotojas Nerijus Zulonas. Jis yra „MG Baltic“ vindikacijos direktorius.

Buvęs tos pačios tarnybos Vilniaus apskrities padalinio viršininkas Vidas Vinskus šiuo metu dirba koncernui priklausančios putojančio vyno, brendžio ir kitų alkoholinių gėrimų gamintojos „Alita“ apsaugos vadovu. Kai dar dirbo FNTT, jo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Po jo V. Vinskui buvo skirtas papeikimas. 

„MG Baltic“ taip pat dirba buvęs Valstybės saugumo departamento Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojas Vitalijus Baliukynas. Jis yra koncerno valdomos vienos didžiausių statybų kompanijų Lietuvoje „Mitnija“ apsaugos tarnybos vadovas.

„Koncerno įmonėse šie žmonės atlieka funkcijas, tiesiogiai susijusias su jų turima kvalifikacija ir patirtimi – apsaugos struktūros kūrimo ir priežiūros, informacijos saugumo ir rizikos vertinimo bei valdymo. Daugelis pareigūnų turi unikalios praktinės patirties, leidžiančios efektyviai spręsti ir kasdienes, ir netikėtai kylančias problemas, todėl tokių žmonių esama daugelyje verslo segmentų, o buvusių pareigūnų rastumėm daugelyje didelių bendrovių Lietuvoje ir užsienyje“, – sakė „MG Baltic“ informacijos analitikė Živilė Andriūnienė. Jos komentarą perdavė koncerno atstovai spaudai.

„Atkreipčiau dėmesį, kad koncerno įmonių skelbiamose atrankose jie dalyvauja savo iniciatyva, tačiau žmonės atrenkami ne pagal tai, kur dirbo anksčiau, o pagal jų kompetenciją. Be to, koncerne dirba beveik 3 tūkst. 700 žmonių, taigi šių specialistų dalis bendroje darbuotojų struktūroje yra nykstamai maža“, – pridūrė ji.

Buvę teisėsaugos pareigūnai dirba ir kitose didelėse privačiose ir valstybės valdomose įmonėse. „Kauno grūdų“ vindikacijos vadovu dirba buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos viršininkas Darius Amšiejus. Buvęs Lietuvos policijos vadovas Visvaldas Račkauskas dirba bendrovėje „Arvi kalakutai“ komanditinės ūkinės bendrijos patarėju saugos klausimais.

Kėdainiuose įsikūrusioje „Lifosoje“ teisininku dirba buvęs Kėdainių teisėjas Vitalijus Kondratjevas. „Lietuvos energijos“ Prevencijos tarnybos direktorius yra buvęs policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.