Anot moters, pagrindinis skirtumas – naujas gyventojų pasiekimo būdas. Jeigu standartiniu apgaulės būdu žmonės ant sukčių kabliuko užkibdavo paspausdami atsiųstą nuorodą ir suvesdami savo mokėjimo kortelių duomenis, naujuoju būdu aukos ieškomos socialiniuose tinkluose arba bendradarbiavimo programėlėse, pavyzdžiui, „Telegram“.

Sukčių tikslas yra vienas – pavogti kuo daugiau pinigų.

„Į tokią sukčiavimo schemą patekę žmonės dalijasi, kad programėlėje sulaukė kvietimo prisijungti į grupę, kurioje asmenys, apsimetę, pavyzdžiui, „Instagram“ atstovais ar administratoriais, kviečia užsidirbti, atliekant paprastas užduotis: spaudžiant „patinka“, komentuojant arba pasidalijant tam tikromis nurodytomis paskyromis. Vėliau prašo atsiųsti ekrano nuotrauką, kaip įrodymą, kad darbas yra atliktas. Už tokį darbą žadamas nuo 5 iki 350 eurų atlygis. Asmuo pats priima sprendimą dalyvauti tokiame uždarbyje. Sukčių tikslas yra vienas – pavogti kuo daugiau pinigų“, – teigė D. Uosytė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vis dėlto esama paradokso, kad sukčiai žmonėms iš pradžių leidžia užsidirbti, jiems perveda tam tikras sumas, įtikina realia nauda, o ne atvirkščiai – pasiima pinigus ir palieka ant ledo.

„Tai – schemos dalis. Gyventojui pervedamas uždarbis, kad būtų įgaunama daugiau pasitikėjimo, sukeliamas tikrumo jausmas, skatinama dalytis tam tikroje grupėje. Taip labiau pasiekiami asmenys, patikėję tokia apgaulės schema. Kas nutinka toliau? Dažniausiai sukčiai perveda didesnę pinigų sumą ir nurodo dalį pinigų pasilikti sau, o dalį pervesti kitiems asmenims. Žmogus net pats to nesuprasdamas patenka į „pinigų mulų“ nelegalią veiklą – pavogtų pinigų tolesniam pervedimui. Asmuo to nežino arba neįtaria, džiaugiasi savo uždarbiu. Sukčiai toliau siūlo įvairias užduotis ir naudoja asmens sąskaitą pavogtų lėšų judėjimui“, – pasakojo D. Uosytė.

Tiesa, pastebimas ir kitas būdas pavogti asmens ar mokėjimo kortelių duomenis, – nusipirkti paketą brangesnėms užduotims atlikti. Už tam tikras užduotis galima gauti dar didesnį atlygį.

„Vienas iš pavyzdžių – įsigyti tam tikrų prekių elektroninėse parduotuvėse, kurios sukurtos sukčių. Žmogus suveda asmeninius ir mokėjimo korteles duomenis, kurie yra pavagiami. Sukčiai duomenis panaudoja elektroninių piniginių ir kriptoturto piniginių papildymui. Visos lėšos, esančios kliento mokėjimo kortelės sąskaitoje, pavagiamos“, – tvirtino moteris.

Dirbtinis intelektas (DI) atlieka tam tikrą vaidmenį ir sukčiavimo schemose.

„Jis sukčiams padeda. Dirbtinis intelektas kuria scenarijus, verčia tekstus. Asmenys, patekę į sukčiavimo schemą, dalijasi ekrano nuotraukomis, žinutėmis, kurios parašytos netaisyklingai. Niekas lietuviškų žodžių linksnių nederina, netikrina. Tekstai verčiami taip, kaip gaunasi“, – pasakojo pašnekovė.

Dirbtinis intelektas palieka tam tikrus pėdsakus, kurie padeda atskirti, kad tai – sukčiavimo schema.

„Sukčiams DI palengvina darbą atlikti pačią schemą, tačiau gyventojams tai didelė raudona vėliavėlė – kaip pastebėti? Gramatinės klaidos: nėra linksnių, tiesioginių kreipinių. Tai pagalba mums patiems atskirti, kad čia – kažkas įtartina. Dažnai schemos kopijuojamos iš kitų Europos šalių, pavyzdžiui, ispanų, rusų kalbų. Nėra sukurtų lietuviškų tekstų būtent šiai tipologijai, tačiau tik kol kas, nes dirbtinis intelektas tobulėja. Į sukčiavimą įtraukiami ir Lietuvos gyventojai. Sukčiavimas – kasdienybė. Tai – pelningas būdas nelegaliai užsidirbti. Taip pat ir nepavojingas būdas, nes gatvėje nereikia atimti, kovoti, prekiauti nelegaliomis medžiagomis. Reikia turėti gebėjimą manipuliuoti ir įtikinti žmogų, kad jis pats priimtų sprendimą dalyvauti tokioje schemoje. Patikėti, kad galima taip lengvai užsidirbti, atliekant įvairias užduotis“, – aiškino D. Uosytė.