– Kadangi kalbėsime apie botus, kurie ateina į mūsų gyvenimą, visų pirma galbūt apibrėžkime patį terminą „botas“. Kas tai yra?
– Šiaip botai jau yra atėję ir veikia kurį laiką. Botai dažnai tapatinami su neigiamu atspalviu, tačiau tai nebūtinai yra neigiamas reiškinys. Botai naudojami jau seniai. Sakykime, jūs atsidarote banko puslapį ir su jumis pasisveikina kas botas ar chatbotas, kaip mes jį bevadintume. Visi didieji kalbos modeliai irgi yra botai. Tai yra bet koks automatizavimas – jis gali būti gudresnis arba mažiau gudrus. Kad dalis žmonių, organizacijų ar net valstybių juos naudoja neigiamiems tikslams, yra kitas klausimas. Kaip ir bet kurį gerą įrankį, galima panaudoti blogiems dalykams.
– Grįžtant prie socialinių tinklų, kaip atskirti? Ar žmonės supranta, kad bendrauja ir ginčijasi su tikrais žmonėmis, ar vis dėlto su botais?
– Kaip jau kalbėjau, jeigu tai yra įrankis, jis gali būti labai tobulas arba labai paprastas. Jeigu botai yra paprasti, seniau naudojami, juos galima atpažinti pagal eilę požymių. Tačiau tie požymiai kinta. Jeigu aš dabar juos įvardinčiau, gudresni botai greičiausiai pasitaisytų ir pasikeistų. Tai yra nuolat kintantis procesas. Jeigu kalbame apie labai gudrius, dirbtiniu intelektu grįstus botus, juos atpažinti yra labai sudėtinga. Jie turės visko: sekėjų, istoriją. Jie gali ilgai su jumis bendrauti ir neatrodyti kaip botai. Jie gali jus užjausti, galite kalbėti bet kokiomis temomis – apie kultūrą, meną, sodą, daržą, maisto gaminimą ar bet kokią jums svarbią temą. Taip pat jie gali pasiūlyti pereiti į kažkokį uždaresnį formatą – pavyzdžiui, į „Facebook“ grupę, kur jau yra daugiau tokių žmonių ir juos lengviau valdyti.
– Ar botai gali užgrobti socialinio tinklo paskyrą ir to žmogaus vardu kalbėti?
– Gali būti. Tai jau labiau kibernetinio saugumo incidentai ir veiklos, bet jeigu vėl kalbame apie įrankius, tai gali būti visa tokių įrankių sistema. Pavyzdžiui, klonuoti puslapiai: jums pasiūlo jungtis ne čia, o per kitą nuorodą. Jūs patenkate į, tarkime, LNK puslapį, kuris atrodo visiškai identiškas. Kurį laiką viskas atrodo normalu – gaunate tas pačias žinutes, nėra jokių propagandinių ar iškreiptų žinių. Tačiau po kurio laiko informacija pradeda labai švelniai keistis. Mes esame pripratę prie agresyvios propagandos, bet čia pokytis gali būti labai subtilus – net pats nepajunti, kada pradedi mąstyti kitaip. Informacija parenkama profesionaliai. Tai daro žmonės, kurie šiuos dalykus studijuoja dešimtmečiais. Tai nėra taip, kad kažkas tiesiog prisėdo ir padarė. Tiesa, dabar atsiranda toks fenomenas: dėl to, kad šios technologijos labai stipriai vystosi, jomis gali pasinaudoti ir neprofesionalai. Taigi matome visą spektrą – nuo tam tikrų valstybių su didžiuliais institutais ir profesionaliais žmonėmis iki mėgėjų, kurie pasibando, galbūt ideologiškai nori paskleisti tam tikrą žinią, nes jiems skaudu, o gal turi politinių ar tiesiog grupinių interesų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip paprastam interneto vartotojui, kuris komentaruose su kažkuo ginčijasi ir bando įrodyti savo tiesą, suprasti, kad jis kalba ne su realiu žmogumi, o su botu? Ar apskritai tai įmanoma patikrinti?
– Kuo toliau, tuo sunkiau. Iš tikrųjų geri botai pradėjo tyčia daryti klaidas. Reakcijos greitis yra labai svarbus – jeigu sureaguosi po mėnesio, diskusija jau bus atvėsusi ir nebebus aktuali. Botai gali reaguoti greitai. Anksčiau jie tai darydavo per greitai, ir buvo akivaizdu, kad tai ne žmogus – žmogus negali taip greitai parašyti ilgo, argumentuoto teksto. Dabar jie rašo lėčiau, daro klaidų, keičia nuomonę. Tai gerą botą atpažinti yra labai sudėtinga. Šiuo metu telkiami mokslininkai, kad būtų rasti požymiai, pagal kuriuos juos būtų galima identifikuoti. Tačiau tai vėlgi prisitaikantis, nuolat kintantis reiškinys. Jei botai identifikuojami pagal vienus požymius, jie po kurio laiko prisitaiko ir pasikeičia.
–Greičiausiai grėsmė slypi net ten, kur to visai nesitikėtume – tėvų, sodininkų ar automobilių grupėse. Todėl kritinis mąstymas turi būti išlaikomas visur.
– Ypač grupėse, kuriose yra stiprus, specifinis interesas. Pavyzdžiui, ginklų mėgėjai. Ne su visais apie tai pasikalbėsi, bet grupėje, kur visi yra ginklų mėgėjai, atsiranda savas ratas. Žmogus pasijunta gerai, saugiai. Ir tada su tuo ratu galima po truputį judėti bet kuria kryptimi – sakyti, kad Rusija kažkuo geresnė, Amerika geresnė, eiti į kairę ar į dešinę. Svarbu ne kryptis, o tai, kad mąstymas taptų nesubalansuotas. Politine prasme kryptis visiškai nesvarbi – svarbus nestabilumas.
– Kodėl Lietuva yra patraukli botams?
– Lietuva, būdama maža valstybė, yra gana patraukli. Kodėl? Todėl, kad esame strategiškai svarbioje vietoje. Anksčiau mūsų kalba buvo sudėtinga, kol neatsirado didieji kalbos modeliai. Dabar matome, kad lietuviškai jie rašo visai neblogai – pasitaiko viena kita klaida, bet juk ir mums jos pasitaiko, ypač kai rašome greitai. Taigi, atpažinti botus galima pagal tam tikrus požymius, bet tai nėra paprasta. Kodėl mes įdomūs? Todėl, kad esame pakankamai strateginėje padėtyje. Jeigu žiūrėtume labai sausai politiškai, mes įdomūs dėl savo vietos ir užimamos pozicijos. Jei turėtume kitokią politinę laikyseną, greičiausiai domėjimasis būtų mažesnis.
Naujausi komentarai