Kaip ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra, Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės bei nukentėjusiosios advokato apeliacinius skundus, gegužės 18 d. panaikino žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir skyrė nuteistajam trejų metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Pirmosios instancijos teismas nepilnametį buvo išteisinęs.

Nuteistasis taip pat metus privalės naktimis būti namuose, tęsti mokslus, jam uždrausta be kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

2021 m. birželį Panevėžio apygardos teismas viename Aukštaitijos mieste gyvenantį nepilnametį išteisino dėl mažametės išžaginimo, motyvuodamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nepilnametis kaltintas, kad, pasinaudodamas bejėgiška mažametės būsena, 2019 m. rudenį ją išžagino.

Bylos duomenimis, jis jėga nurengė ir, panaudojęs fizinį smurtą, laikydamas prispaudęs mergaitės rankas ir atėmęs galimybę priešintis, lytiškai santykiavo prieš jos valią. Po kurio laiko mažametė apie patirtą seksualinę prievartą pasisakė motinai, o ši kreipėsi į teisėsaugą.

Išnagrinėjęs bylą, pirmos instancijos teismas nepatikėjo kaltinamojo parodymais, kad jis su nukentėjusiąja jokių lytinių santykių neturėjo. Tačiau teismui iškilo abejonių dėl jaunuolio supratimo apie jo ir nukentėjusiosios santykių pobūdį.

Nuosprendyje teismas suabejojo, ar kaltinamasis suvokė, kad lytiškai santykiauja su nukentėjusiąja prieš jos valią ir ar norėjo taip veikti. Konstatavęs, kad nėra išžaginimo nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymių, teismas priėmė byloje išteisinamąjį nuosprendį.

Panevėžio apygardos prokurorė Sandra Povilonienė ir nukentėjusiosios advokatas apskundė nuosprendį, prašydami pripažinti nepilnametį kaltu.

Apeliacinis teismas atmetė pirmosios instancijos argumentą, kad kaltinamojo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios. Teismo teigimu, Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios parodymų dalį, kuri patvirtina jos aiškiai išreikštą nesutikimą lytiškai santykiauti su kaltinamuoju.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kaltinamajam buvo skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė – jos pirmos instancijos teismas neskyrė.

„Remdamasis šios ekspertizės išvadomis, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo jaunuolį supratus, kad pasinaudodamas bejėgiška būkle dėl mažametystės ir panaudodamas fizinį smurtą, jis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, ir norėjo taip veikti“, – teigia prokuratūra.