Panevėžio apygardos prokuratūros teigimu, J. Slapšinskas savo kaltę pripažino, atlygino dalį gamtai padarytos žalos – daugiau nei 26 tūkst. eurų, o likusią dalį – apie 10 tūkst. eurų – įsipareigojo atlyginti iki kitų metų lapkričio.

Rugsėjo pabaigoje J. Slapšinskas ir jo sutuoktinė Loreta Slapšinskienė pateikė prašymą atleisti įtariamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Panevėžio apylinkės prokurorė Rima Matulionienė priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą dėl J. Slapšinsko atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas antradienį patvirtino prokurorės nutartį ir uteniškį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį žmonos atsakomybei dvejiems metams.

J. Slapšinskui taip pat skirtas draudimas dvejus metus medžioti.

Tyrimas dėl aplinkosaugininkų atsakomybės – irgi nutrauktas

Panevėžio apygardos prokuratūra taip pat skelbia, kad rugsėjo 24 dieną nutrauktas ir kitas tyrimas, kuriame du panevėžiečiai Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai buvo įtariami netinkamai atlikę savo pareigas tiriant stumbrės sumedžiojimo aplinkybes.

Įtarimai buvo pareikšti Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui A. B. ir vyr. specialistui D. Š.

Į prokurorus kreipęsis Aplinkos apsaugos departamentas teigė, kad pareigūnai nenustatė, jog sumedžiota stumbrė turėjo jauniklį, todėl jiedu netinkamai apskaičiavo žalą gamtai.

Prokurorų teigimu, A. B. veikė nepakankamai užtikrindamas tarnybos interesus, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms buvo paskaičiuota reali žala, o J. Slapšinskas žalą pripažino, neginčijo, didžiąją dalį jos atlygino ir likusią dalį pažadėjo atlyginti, tad valstybei žala nepadaryta.

„Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas A. B. galimai tinkamai nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką“, – rašoma pranešime.

„LAT savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama tik kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti“, – teigia prokurorai.

Jų teigimu, A. B. veiksmai gali būti įvertinti drausmine tvarka, dėl ko departamentas buvo pradėjęs tyrimą, kuris dėl teisėsaugos vykdyto tyrimo buvo sustabdytas.

„Dabar tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas departamente galės būti tęsiamas“, – sako prokuratūra.

Jos teigimu, vyr. specialisto D. Š. veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos – tarnybos pareigų neatlikimo požymių.

Stumbro patelė sumedžiota sausio antrą dieną Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame Krekenavos-Naujamiesčio profesionalios medžioklės ploto vienete varyminės medžioklės metu.

Saugomą žinduolį nušovęs J. Slapšinskas teigė stumbrę sumaišęs su šernu.

Stumbras yra įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis.