Byloje buvo pateiktas vienintelis kasacinis skundas – jį parašė A. Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas.
Buvo prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu dėl viešo Sovietų Sąjungos nusikaltimų neigimo, menkinant Lietuvos pokario rezistencijos reikšmę. Prokuroras Sergejus Stulginskis LAT prašė kasacinį skundą atmesti.
„Tarptautiniai nusikaltimai gali būti neigiami ar menkinami ne tik vartojant tiesmukišką kalbą, bet ir naudojant nutylėjimus, prisidengiant atsargiomis formuluotėmis ar hipotezėmis, kurios nekeičia tokių pasisakymų esmės“, – aiškindama LAT sprendimą sakė teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad A. Paleckis, prisistatydamas kaip politikas ir žurnalistas, kalbėdamas per tiesioginę transliaciją viešai neigė Lietuvos partizanų genocidą, pagrįsdamas savo teiginius akivaizdžiai iškraipomais istoriniais duomenimis.
A. Paleckis partizanus pristatė kaip veikusius pirmiausia dėl abejotinų ar neigiamų, su Lietuvos laisvės gynimu nesusijusių, motyvų – kad jie iš esmės neturėjo bendro tikslo ir buvo suklaidinti JAV propagandos, o ne veikė siekdami atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę po Sovietų Sąjungos okupacijos.
LAT konstatavo, kad, A. Paleckiui iškreipus istorinius faktus, Lietuvos tautai reikšminga grupė – partizanai – pristatyta neigiamai, užgauliai ir įžeidžiamai, kaip valstybės gynimo siekiu nesivadovavę, o Lietuvos gyventojus žudę asmenys.
Toks partizanų priskyrimas nusikaltėliams iš esmės atitinka tik okupacinės valdžios ir jai pavaldžių jėgos struktūrų pateiktą partizanų kaip banditų vertinimą. Taip buvo šiurkščiai sumenkinta rezistencinė kova ir sukurtas netikras istorinis naratyvas, formuojantis itin neigiamą požiūrį į Lietuvos partizanus ir Lietuvos tautą, teigia teismas.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog tokiu būdu A. Paleckis neigė ir šiurkščiai menkino 1944–1953 metais Lietuvos teritorijoje SSRS institucijų vykdytus genocido ir kitus nusikaltimus žmoniškumui, yra pagrįstos.
„A. Paleckis viešai neigė ir šiurkščiai menkino Lietuvos partizanų genocidą pagrįsdamas savo teiginius akivaizdžiai iškraipomais istoriniais duomenimis“, – sakė teisėja G. Juodkaitė-Granskienė.
Nuteistasis šiuo metu Kauno kalėjime atlieka anksčiau jam skirtą pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę už rengimąsi šnipinėti Rusijai.
LAT nutarties paskelbimą A. Paleckis stebėjo nuotoliniu būdu iš kalėjimo. Pasibaigus paskelbimui, nuteistasis dar spėjo pareikšti, kad kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad neapykanta, ir genocido neigimo kontekste, gali būti kurstoma ne tik tiesiogiai raginant smurtauti, bet ir įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų grupes“, – sakė teisėja G. Juodkaitė-Granskienė.
BNS rašė, kad apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismas šių metų kovą A. Paleckį pripažino neigus Sovietų Sąjungos nusikaltimus bei skyrė jam metus ir beveik 11 mėnesių laisvės atėmimo.
Toje pačioje byloje A. Palekcis buvo išteisintas dėl konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno šmeižto.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. Paleckis savo pasisakymą 2022-ųjų spalį „YouTube“ platformoje publikuotame įraše skyrė partizanams sumenkinti, tikslingai permesdamas atsakomybę už gyventojų žūtis JAV ir „Amerikos balso“ transliacijoms.
Pasak A. Paleckio, pokario kovų metais dėl partizanų kaltės esą žuvo 25 tūkst. civilių, iš jų tūkstantis – vaikai. Nuteistasis „YouTube“ teigė, kad dalis į miškus išėjusių žmonių partizanais tapo dėl to, kad „prišaudė žydų, vaikų, moterų“.
Teisme A. Paleckis teigė, kad žuvusiųjų skaičiai nėra nustatyti, todėl jo minimi 25 tūkst. tėra jo nuomonė.
Tuo metu susiedamas L. Kasčiūną su nacistinėmis pažiūromis, anot Kauno apygardos teismo, A. Paleckis jį pažemino, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas tokio pavojingumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.
Pirmosios instancijos Kauno apylinkės teismas pernai lapkritį A. Paleckį pripažino kaltu dėl L. Kasčiūno šmeižto, tačiau išteisino dėl partizanų menkinimo, konstatavęs, kad Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės būtent už rezistentų niekinimą.
Prokuratūra A. Paleckiui siekė atsakomybės už partizanų menkinimą, tik neigiamų kovos motyvų priskyrimą, jų veiklą pateikiant kaip JAV padarytą žalą ir nutylint ginkluotos rezistencijos tikslą ginti Lietuvos laisvę nuo sovietų.
Naujausi komentarai