Plačiau papasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

– Kodėl tas rugsėjis buvo toks darbingas? Ką gi reiškia tie iškvietimai kas 9 min? Ar Vaiko teisių apsaugos situacija blogėja Lietuvoje?

– Aš sakyčiau, kad gerėja. Žmonės reaguoja, praneša. Ypatingai atkreipiame dėmesį į ugdymo įstaigas. Vaikai grįžo į mokyklas, darželius po vasaros. Mokytojai, auklėtojai bendrauja su vaikais, kalbasi, mato situaciją. Vieni iš tų pranešėjų yra mokytojai. Aišku, praneša ir gydytojai, ir kaimynai, ir seneliai. Žmonės, kurie mato, kad šeimai reikia pagalbos, reaguoja, kreipiasi į mus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Reiškia, kad tapome raštingesni. Tačiau skaičiai šiemet iš tiesų dideli - pralenkia praėjusius metus. Kodėl taip yra?

– Aš nesakyčiau, kad vaikų situacija blogėja, bet žmonės reaguoja, praneša. Žmonių tolerancija skriaudžiamam vaikui mažėja. Mes esame jautresni, atidesni. Mes reaguojame, kad laiku būtų suteikta pagalba tiek vaikui, tiek jo šeimai.

– Iš kur sulaukta daugiausiai skundų?

– Stebime statistiką ir matome, kad būna įvairiai. Vieni pagrindinių pranešėjų yra būtent policija. Bendruoju pagalbos telefonu kreipiasi pats vaikas, kaimynai, galbūt vienas iš šeimos narių ir praneša apie sudėtingą situaciją. Tada mes gauname pranešimą iš policijos ir reaguojame kartu su policija iki vienos valandos. Kiti pranešėjai būna socialiniai darbuotojai, kurie lankosi, mokytojai, gydytojai. Būna ir anoniminių pranešimų. Vis labiau auga skaičiai, kai žmonės prašo, kad jų duomenys būtų anonimiški. Žmonių ratas, kurie dažniausiai kreipiasi, yra gana platus.

– Kaip atrodo situacija mokymosi įstaigose? Matėme ne vieną istoriją, kai vaikai smurtauja vieni prieš kitus, kai smurtauja ir prieš mokytojus. Yra atvejų, kai ir mokytojai smurtauja prieš vaikus.

– Po karantino pastebėjome, kad išaugo skaičiai, kai patys vaikai tarpusavyje konfliktuoja. Būna pranešimų, kad vaikai mušasi, vienas kitą filmuoja, platina. Buvo atvejų, kai vyksta fiziniai konfliktai tarp mokytojų ir mokinių. Tačiau tie atvejai tikrai išskirtiniai ir reti. Svarbu dirbti su šeima, svarbu dirbti ir kalbėti su vaiku. Svarbu ir mokykloms imtis prevencinių priemonių, kaip spręsti konfliktus.

– Kaip sekasi jūsų skambučių linijai, į kurią galima kreiptis su savo problema?

– Tą skaičių turbūt augina ir pasitikėjimas Vaiko teisių nemokama linija. Žmonės skambina, klausia, konsultuojasi. Skambina ir patys vaikai, ir mokytojai, ir auklėtojai, ieško sprendimų.

Matome, kad linija veikia ir toliau kviečiu skambinti, klausti. Noriu pasakyti, kad jei nerasime atsakymo, tai ieškosime, kad jį suteiktume. Skambučiai yra nemokami.

– Kartais žmonės bijo kreiptis, nes galvoja, kad jei iškvietimas nepasitvirtins, jis liks kaltas.

– Pasitvirtinusių pranešimų skaičiai auga. Šiemet net 70 proc. situacijų pasitvirtino, kai atvykome įvertinti situacijos. Matome, kad šeimoje vienoje ar kitoje situacijoje buvo tam tikras smurtas ar teisių pažeidimas. Vienais atvejais buvo teikta pagalba, kitais atvejais tėvai inicijuoja pagalbą. Matome, kad mūsų visuomenės pažinimas, kaip atskirti smurtą ar pažeidimus, kai vaikui nėra sudaryta teisė į gydymą ar švietimą, stiprėja.