Riaušės prie Seimo kilo po kaltinamosios organizuoto mitingo. Pasak prokurorų, A. G. Astrauskaitė tokius raginimus išsakė ne tik minėtame renginyje, bet ir anksčiau įvairių susibūrimų metu. Be kita ko, ji viešai kreipėsi į kariuomenės vadą, ragindama perimti valdžią.

„A. G. Astrauskaitė ragino ginkluotąsias pajėgas nuversti valdžią“, – teisme ketvirtadienį sakė prokuroras Romualdas Betingis.

„Apklausiama A. G. Astrauskaitė teigė kalbėjusi hiperbolizuotai, metaforiškai. Esą ji juokavusi, o jos juokai buvo suprasti kaip „sugedimo laipsnis“, – pridūrė jis.

Anot prokuroro, mitingo metu ji kurstė žmones priešintis valdžiai, provokavo niokoti turtą, priešintis pareigūnams.

Ketvirtadienio posėdžio metu teisėjui Jeugenijušui Jaglinskiui teko oficialiai įspėti A. G. Astrauskaitę, kad ji nustotų šūkauti ir ploti teismo salėje.

Ji viena iš keliolikos kaltinamųjų, kuriai ketvirtadienį prokurorai pagarsino kaltinimus. Iš viso teisiami 87 žmonės, jiems kaltinimai pagarsinti šiame ar ankstesniuose posėdžiuose.

Prokuroro teigimu, kitas kaltinamasis Viktoras Matesovičius mitingo metu šaukė: „Mentai yra priešai, juos reikia daužyti!“ Bylos duomenimis, jis mėtė į pareigūnus butelius ir skatino minią priešintis, ragino pareigūnus sudėti skydus ir pereiti į riaušininkų pusę.

Kalbėdamas apie riaušėse dalyvavusį anksčiau teistą žinomą kovotoją Arnoldą Misiūną, prokuroras sakė, kad kaltinamasis pripažino, jog mėtė akmenis į pareigūnus. Per apklausą A. Misiūnas teigė buvęs afekto būsenoje. Vyras kaltę pripažįsta iš dalies, žalos atlyginti neketina.

Antanas Norvydas kaltinamas tuo, kad niokojo turtą, grūmėsi su pareigūnais, mėtė į juos akmenis. Kaltinamasis teigia mėtęs ne akmenis, o kišenėse turėtus saldainius. Bet šį jo teiginį paneigia vaizdo įrašai ir liudininkų parodymai.

Akmenis mėtęs Žydrius Bernotas riaušių metu grasino sudeginti pareigūnus, bandė juos gąsdinti „liaudies sukilimu“.

Eitvydas Galvydis kaltinamas ne tik dalyvavimu riaušėse, akmenų mėtymu į pareigūnus, bet narkotikų (kanapių ir grybų) laikymu ir nešaunamojo ginklo – kasteto – nešiojimusi. Kaltinamasis pasiaiškino, kad kastetą rado, o kanapes buvo „užsiauginęs žiemai“.

Dažną įvairių protestų dalyvę Adeliną Sabaliauskaitę liudininkai ir prie Seimo dirbę pareigūnai įvardijo kaip provokatorę, raginusią riaušininkus veržtis į Seimą, neleisti iš parlamento rūmų išeiti Seimo nariams, skandavo „Landsbergis gaidys“, kvietė minią nesiskirstyti per naktį. Ji dalinosi garsiakalbiu su Antanu Kandrotu.

Nerijus Stripeikis kaltinamas tuo, kad grūmėsi su pareigūnais ir purškė policininkams į veidus dujas. Kratos metu jo namuose rastas neregistruotas dujinis pistoletas, todėl jam pateiktas kaltinimas dar ir neteisėtu šaunamojo ginklo turėjimu.

Posėdžio metu teisėjas J. Jaglinskis pranešė, kad už nedalyvavimą praeitame posėdyje skirtos 300 eurų baudos kaltinamiesiems Erikai Andriukaitienei, Arturui Točilovui, Vladislavui Derkačiui ir Žydrūnui Kamarovui.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš jų 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Per ikiteisminį tyrimą byloje apklausta daugiau kaip 300 liudytojų, tarp jų – apie 40 Seimo narių.

Bylą sudaro daugiau nei 200 tomų. Tarp kaltinamųjų yra ir žinomas kovotojas Arnoldas Misiūnas, nuolat įvairiuose protestuose dalyvavę A. Lobovas ir šiuo metu už finansinius nusikaltimus įkalintas A. Kandrotas, pravarde Celofanas.