Apie tai jis trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjo komentuodamas Generalinės prokuratūros sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kankinimų pagal Baltarusijos piliečio Maksimo Chorošino skundą.

„Mes tikimės, kad prie tokio tyrimo prisijungs ir kitos valstybės, padėdamos surinkti tuos duomenis apie nusikalstamas veikas žmoniškumui“, – teigė prokuroras.

Jo teigimu, bylos nagrinėjimas taip pat galėtų būti vykdomas ir tarptautinės jurisdikcijos teisme, tačiau Lietuvos teismai ir patys gali jos imtis.

„Galutinis rezultatas priklausys nuo to, kokia bus situacija tuo metu. Galbūt ir tarptautinė jurisdikcija įsijungs ir tarptautinės institucijos įsijungs kažkokiu būdu, tačiau Lietuvos teismai taip pat turi jurisdikciją tokią bylą nagrinėti“, – sakė S. Verseckas.

Prokuroras priminė, kad pagal Lietuvos įstatymus yra numatyta galimybė dėl tokių nusikaltimų asmenis teisti jiems nedalyvaujant, o teismai jau turi patirties panašiuose procesuose, tokiuose kaip Sausio 13-osios ar Medininkų žudynių bylos.

S. Versecko manymu, šis tyrimas tikrai bus sudėtingas, nes Lietuvos teisėsauga veiksmus gali atlikti tik Lietuvoje ir tik pagal Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą, o bendradarbiavimo iš Baltarusijos institucijų nereikėtų tikėtis. Tyrimo trukmės prokuroras prognozuoti nesiryžo.

S. Verseckas taip pat patikino, kad prokuratūra neatmeta galimybės bendradarbiauti ir su įvairiomis žmogaus teisių ar nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios galėtų padėti surinkti informaciją apie nusikaltimus, taip pat tyrimas gali plėstis sulaukus ir daugiau nukentėjusiųjų skundų.

Jo manymu, realiausia, kad skundus galėtų pateikti šiuo metu Lietuvoje jau esantys ir nuo režimo nukentėję bei pabėgę baltarusiai.

Anot prokuroro, M. Chrošino skunde pateiktos aplinkybės leidžia manyti, kad teisėsaugos veiksmai prieš Baltarusijos piliečius yra sąmoningi ir daromi vykdant Aliaksandro Lukašenkos režimo politiką ir siekiant užslopinti gyventojų valią.

Jis taip pat pažymėjo, kad Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl kankinimo nėra skirtas vien tik teisėsaugos pareigūnams, bet gali būti taikomas visiems asmenims, svarbu, kad būtų įrodomas valstybės politikos ar valios vykdymas.

Prokuroras pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė pripažįsta žmogaus teises, tokias kaip – teisė į gyvybę, sveikatą, teisė laisvai rinktis ir reikšti nuomonę. Įprastai valstybės pačios užtikrina tokių teisių apsaugą, tačiau šiuo atveju Baltarusijoje nėra jokios galimybės žmonėms ginti savo pažeistas teises.

Anot jo, tai, kad Baltarusijos teisėsauga nereaguoja arba netinkamai reaguoja į žmogaus teisių pažeidimus, taipogi leidžia pagrįstai įtarti, kad jų veiksmai yra vykdomi kaip valstybės politika arba su valstybės leidimu ar palaikymu.

„Taigi mes kalbame ne šiaip apie pareigūnų piktnaudžiavimą, bet būtent apie nusikaltimus, kurie yra priskiriami prie nusikaltimų žmoniškumui. Tokie nusikaltimai pagal tarptautinės teisės aktus ir pagal Baudžiamąjį kodeksą yra laikomi universalios jurisdikcijos“, – aiškino S. Verseckas.

Jo teigimu, prokuratūra gavusi duomenų apie tokius nusikaltimus, privalo bandyti ištirti, ar jie tikrai buvo, o jei yra pagrįsta prielaida taip manyti – pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Mes tokį pareiškimą dėl tokio nusikaltimo gavome ir įvertinę iš tiesų nematome kitos galimybės jo patikrinti, kaip atliekant ikiteisminį tyrimą“, – sakė prokuroras.

Šiuo metu Lietuvoje gyvenantis Baltarusijos pilietis M. Chorošinas į prokuratūrą kreipėsi lapkričio 30 dieną dėl smurto, kurį jis nurodė patyręs spalio 13 dieną Baltarusijos sostinėje Minske.

Per lapkričio pabaigoje Vilniuje surengtą spaudos konferenciją M. Chorošinas pasakojo, kad su žmona dalyvaudavo protesto akcijose Baltarusijoje. Vieną dieną prie jo namų atvyko trys automobiliai su 12 kaukėtų žmonių, ir jį išsivežė. Baltarusis teigė iš pareigūnų sužinojęs, kad buvo sekamas.

Pasak jo, pareigūnai, kaltindami dėl dalyvavimo opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.

M. Chorošinas pasakojo, kad jis iki šiol yra persekiojamas, sulaukia grasinančių skambučių.

Pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPiK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis anksčiau teigė, kad nukentėjusių nuo Baltarusijos režimo žmonių pareiškimus su panašiais kaltinimais ketinama pateikti ir kitų valstybių teisėsaugai, o Vilniuje steigiamas šį darbą koordinuojantis centras.

Lietuvoje ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas, tyrimo veiksmus atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad asmuo, kuris vykdydamas valstybės politiką ar veikdamas su valstybės leidimu, kurstymu, palaikymu ar pritarimu, bet kokiu būdu kankino arba kitaip itin žiauriai elgėsi su kitu žmogumi taip sukeldamas nukentėjusiajam stiprų fizinį ar psichinį skausmą arba dideles kančias, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamajam slapstantis nuo teisingumo procesas gali vykti ir už akių.