„Dažniausiai jeigu yra fizinis, tai yra ir psichologinis (smurtas, red.past.). Jeigu tai jau yra ilgalaikis procesas šeimoje arba santykiuose, moteris yra taip įbauginta – jeigu moteris yra auka ir vyras smurtautojas – taip, kad, „jeigu tu kam nors pasakysi, tai aš tave užmušiu“, – dalijosi Z. Tomilienė.

Tai, kas vyksta namuose, atskleidžia statistika, o ji iškalbinga – apie 55 tūkst. pranešimų per metus. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, smurtą gali patirti ir vyrai, ir vaikai, tačiau iš visų besikreipiančių net 86 proc. sudaro būtent moterys.

Pakalbinta moteris teigė, kad kultūriškai lietuvės mano, jog smurtas yra normalu ir yra linkę geriau atleisti, bet vyrą išlaikyti. Kitų pašnekovų manymu, vyrai smurtauja dėl išsilavinimo stokos arba tiesiog prisigėrę.

Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis aiškino, kad tik dėl kas penkto gauto pranešimo apie smurtą pradeda baudžiamojo proceso procedūras arba ikiteisminius tyrimus, tačiau likusioji didžioji dalis pranešimų lieka savotiškoje pilkoje zonoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visgi, nuo liepos situacija keisis ir galimi smurtautojai sulauks atitinkamos bausmės – bus iškeldinti iš namų. Taip norima padėti moterims, kad joms nereiktų gyventi su žmogumi, kuris su ja žiauriai elgiasi.

„Keis situaciją ta prasme, kad jis gali patirti nepatogumus, net ir nepradėjus teisminio tyrimo, ir galbūt jam tai bus paskata keisti elgesį“, – tikino M. Akelaitis.

Toks iškeldinimo orderis galios 15 dienų, dėl jo spręs į vietą atvykę pareigūnai pagal tam tikrus kriterijus, kaip, pavyzdžiui, ar žmogus neblaivus, agresyvus, ar anksčiau buvo teistas. Taip pat nuo to, ar auka pati bijo, ar ji prašo, kad jam būtų įteiktas orderis.

Lietuvos gyventojai į tokio orderio išdavimą žiūri gana skeptiškai, anot jų, po tų dviejų savaičių vyras vis tiek grįš ir galbūt net norėdamas atkeršyti. Policijos teigimu, po 15 dienų sugrįžti iš tiesų bus galima, tačiau smurtui pasikartojus, smurtautojas ir vėl gali būti išvarytas.

Anot M. Navickienės, kur apsigyvens iškeldintas smurtaujantis asmuo yra jo paties reikalas. Jei visai neturės, kur apsistoti, savivaldybė gali suteikti vietą krizių centruose ar nakvynės namuose.

Sprendimą bus galima skųsti, o jo nesilaikant grės bauda nuo 80 iki beveik 800 eurų. Nuo liepos įsigaliojus įstatymo pakeitimams, daugiau dėmesio bus skiriama ir aukoms, pajungiami akredituoti kompleksinės pagalbos centrai, tačiau, anot pašnekovės, numatomas finansavimas – per mažas, tad panašu valdžia įsivaizduoja mechanizmą vienaip, o realybė gali būti kitokia.

„Greičiausiai nuo liepos 1 d. teisininkų ir psichologų pagalbos mes pasiūlyti negalėsim, todėl, kad tiesiog mums neužteks nei žmogiškųjų, nei materialinių išteklių. 760 tūkst. – tai faktiškai taip, kaip mes turėjom šį pusmetį, finansavimas toks pat, jis nedidėja, o pranešimų skaičius galimai išauga drastiškai“, – aiškino moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos pirmininkė Jūratė Šeduikienė.

Vis dėlto ir dabartinė statistika laikoma ledkalnio viršūne. Anot M. Navickienės, smurtą artimoje aplinkoje gali patirti kas penktas gyventojas.