Naudoja atvaizdą
Minėtos nuorodos feisbuke naršančiojo dėmesį atkreipia dėl kelių priežasčių – daugybės prie jų pažymėtų pavardžių sąrašo, A.Sabonio nuotraukos ir, žinoma, spustelėti viliojančio užrašo "Arvydas Sabonis visiems lietuviams dovanoja finansinę sėkmę: sužinokite, kaip!"
Nuorodos veda į įtartinus puslapius, tokius kaip: fimarafinda.tk, derdipergoofav.tk, procohan.tk, nepetdyst.tk ir kitus. Tikėtina, kad jos kai kurių naudotojų asmeninėse feisbuko paskyrose atsiranda spustelėjus, kai akį patraukia jau minėtas legendinio krepšininko A.Sabonio atvaizdas ir antraštėje dalijami pažadai apie tautiečiams dovanojamą finansinę sėkmę.
Tačiau tarp tokią savivalę savo socialinio tinklo sienoje pastebėjusių internautų atsiranda ne vienas sakantis, kad šių nuorodų jie niekada nebuvo paspaudę ir peržiūrėję. Todėl suskumba įspėti feisbuko draugų ratą ant nuorodų nespausti, o jei taip vis dėlto nutiko, staigiai pasikeisti asmeninių paskyrų slaptažodžius.
Pataria informuoti
Susisiekus su Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėju Ramūnu Matoniu ir pasiteiravus, ar tokie atvejai, kai, socialiniame tinkle naudojant žinomo žmogaus nuotrauką, vartotojus bandoma nusiųsti į tam tikrą puslapį, pareigūnams yra žinomi, pašnekovas teigė, kad jam teko matyti tai vykstant. Tačiau pranešimų policija nėra sulaukusi.
"Čia turbūt eilinis sukčiavimas, tik nežinau, kur veda tos nuorodos. Jų nereikėtų atidaryti, vertėtų pranešti feisbuko administracijai, kad tai klaidinanti informacija", – patarė pašnekovas.
Paaiškino priežastis
Aiškindamiesi galimą tokių atvejų socialiniame tinkle atsiradimo kilmę, "Kauno dienos" žurnalistai kreipėsi ir į Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos atstovus, nusiųsdami jiems fiksuotą kai kurių internautų asmenėse paskyrose matomą aprašyto pobūdžio vaizdą ir trumpai aprašydami pastebėtą situaciją.
Pasak NKSC direktoriaus dr. Ryčio Rainio, vien iš pateikto fiksuoto ekrano vaizdo vertinti sunku, tačiau pabrėžta, kad bet kokiu atveju socialinio tinklo vartotojas gaunamą informaciją turėtų vertinti atsakingai.
Dažnai bandoma pasitelkti socialinę inžineriją. Vienas iš būdų – prisidengti žymių žmonių vardu ar atvaizdu ir taip stengtis išvilioti iš interneto vartotojų pinigus, prisijungimo kodus ar asmens duomenis.
"Dažnai bandoma pasitelkti socialinę inžineriją. Vienas iš būdų – prisidengti žymių žmonių vardu ar atvaizdu ir taip stengtis išvilioti iš interneto vartotojų pinigus, prisijungimo kodus ar asmens duomenis. Verta paminėti, kad yra ir kitų būdų pakenkti, pavyzdžiui, imituoti pažįstamus, kolegas, taip priverčiant priimti neapgalvotus sprendimus", – akcentavo pašnekovas.
R.Rainys užsiminė ir apie neseniai įvykusį kenksmingo programinio kodo "Emotet" atvejį, kurio analizę NKSC paviešino savo svetainėje. Čia rašoma, kad "Emotet" buvo platinamas klastojant siuntėjus ir naudojant tikrų e.laiškų susirašinėjimo įstoriją, kai prie e.laiško buvo prisegtas "zip" formato failas, kuriame ir buvo slepiamas "Emotet". Incidentų metu buvo paveikta ne mažiau kaip penkiolika organizacijų. E.pašto paskyros naudojamos tolesniam "Emotet" platinimui.
NKSC direktoriaus teigimu, tokie atvejai kaip minėtas, rodo, kad papulti į nusikaltėlių rankas gali kiekvienas. "Asmenys, kurie patyrė žalą, turėtų kreiptis į policiją ir pranešti NKSC, kad būtų galima laiku sureaguoti", – patarė R.Rainys.
Kaip netapti auka?
NKSC kibernetinio saugumo specialistai atkreipia dėmesį į sukčiavimus ir ragina netikėti pranešimais apie loterijose laimėtas milžiniškas pinigų sumas ir jums priklausančius nežinomų asmenų palikimus. Kritiškai vertinti reklamas su nerealiai didelėmis nuolaidomis, ranka pasiekiamais milžiniškais pelnais – dažniausiai jos veda į suklastotas e.parduotuves ir apgaulingas investavimo platformas, kuriose daugybė žmonių netenka savo pinigų. Patariama atidžiai įvertinti prašymus atlikti skubius veiksmus, susijusius su piniginėmis perlaidomis ar jautrių duomenų atskleidimu.
"Nepamirškite, kad bankai niekada neprašo klientų pateikti e.banko slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų – nei e.laiškais, nei telefonu, nei kitais būdais. Naudokite programėles tik iš oficialių programėlių parduotuvių "Google Play" arba "App Store". Venkite programėlių iš trečiųjų šalių. Nediekite į savo įrenginius piratinių "nulaužtų" aplikacijų kopijų – galite įsirašyti kenksmingą programinę įrangą. Nemodifikuokite savo operacinės sistemos, kad išgautumėte daugiau telefono galimybių. Šios modifikacijos panaikina esamas telefono apsaugos sistemas ir padidina kenkėjiškų programų keliamas rizikas. O pats geriausias būdas sumažinti riziką apsikrėsti kenkėjiška programine įranga – jūsų budrumas", – pabrėžė pašnekovas.
Naujausi komentarai