Dažniausiai pasitaikantis sukčiavimo būdas – apsimetant banko darbuotoju, policijos pareigūnu ar net mokesčių inspekcijos atstovu išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Taip pat stebima atvejų, kai internetinėje erdvėje už trokštamą prekę susimokėjęs pirkėjas taip ir nesulaukia pirkinio.

Kaip bebūtų liūdna, tačiau lengvo uždarbio ieškantys asmenys nuolat sumąsto naujų būdų, kaip pasipelnyti kitų sąskaita. Dabar jie jau nusitaikė į pačius prekių pardavėjus. Vienas iš būdų, kuriuo naudojasi sukčiai, siekdami išvilioti perkamą prekę – nusiųsti netikrą pinigų pavedimo kopiją.

Neįsitikinę, ar pinigai yra sąskaitoje, pardavėjai išsiunčia prekę ir tik vėliau suvokia esą apgauti. Kitas ir naujausias būdas, nutaikytas į pardavėjus – nuoroda su prašymu patvirtinti savo duomenis apmokėjimo gavimui. Taip atsitiko ir vienai Alytaus miesto gyventojai, kuri pardavimų platformoje pardavinėjo prekę ir vėliau iš pirkėjo elektroniniu laišku sulaukė nuorodos, kad norint gauti lėšas reikia patvirtinimo.

Šios nuorodos yra labai klaidinančios, jose aprašoma, už kokią prekę ir kokia suma yra mokama ir žingsnis po žingsnio viliojama informacija, neva patvirtinimas lėšų pervedimui. Galiausiai, pateikus asmens duomenis, prašoma suvesti banko kortelės numerį ir dažniausiai kitoje kortelės pusėje esantį CVV numerį, dar vadinamą kortelės saugos kodą, kuris naudojamas operacijoms be kortelės, kai perkate telefonu arba internetu. Būtent tokiu būdu minėta 48 m. moteris ne tik nesulaukė pinigų už parduotą prekę, bet ir neteko 2500 eurų, kurie buvo pasisavinti iš jos sąskaitos.

Kadangi valdant aprašytus mokėjimo kortelės duomenis, galima internetinėje erdvėje kai kuriose pardavimų platformose apsipirkti ne pervedant pinigus, o pateikus kortelės duomenis pinigų nuskaitymui, tai sukčiai apsukriai apsiperka be asmens žinios.

Alytaus apskrities policijos pareigūnai ragina tiek pirkėjus, tiek ir pardavėjus visada atidžiai vertinti sandorius ir nevesti savo duomenų neįsitikinus informacijos patikimumu.