Grupuotės smegenimis laikomas ir ketvirtos kartos bajoru prisistatantis Laimis Valinskas su kompanija nusikalstamu būdu užgyveno daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

Nukentėjusiųjų daugėjo

„Kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui“, – patvirtino ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis.

Prieš teismą stos dvylika įtariamųjų dėl 132 nusikalstamos veikos epizodų. Nukentėjusiųjų šiek tiek daugiau, nes kai kuriuose epizoduose pinigus prarando ne vienas. Organizuotoje grupėje veikę sukčiai nuo 2022 m. iki 2023 m. vasaros padarė žalos daugiau kaip už 200 tūkst. eurų.

Pareigūnų surinktais duomenimis, internetinėse automobilių skelbimų svetainėse L. Valinsko vadovaujama kompanija ieškodavo tinkamų transporto priemonių. Pardavėjams būdavo siunčiami pasiūlymai jas parduoti išsimokėtinai. Įtariamieji prisistatydavo sėkmingai veikiančių bendrovių darbuotojais, nurodydami, kad jų veiklai skubiai reikalingi automobiliai, bet dėl vėluojančių klientų apmokėjimų jie atseit negalį iš karto sumokėti visos sumos, todėl prašoma transporto priemones parduoti išsimokėtinai. Taip įsigyti svetimi automobiliai dažniausiai tą pačią dieną už žymiai mažesnę kainą būdavo parduodami tretiesiems asmenims.

Sukčiai nevengė užsiimti tariamais statybos ir remonto darbais. Už stogo dengimą ar kitus darbus kompanija pasiimdavo iš žmonių rankpinigius ir tiek juos užsakovai tematydavo.

Gaujos veiklos paveikslas teisėsaugai nušvito ne iš karto. Nukentėjusiųjų daugėjo kone geometrine progresija, o teisėsaugos rekomendacijos dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą civiline tvarka varė apgautus žmones į neviltį.

Iš pradžių į teisėsaugą kreipėsi pavieniai nukentėjusieji. Žmonės atsitrenkdavo į policijos sprendimus ir patarimus santykius su sukčiais aiškintis civiline tvarka. Ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gerokai vėliau, kai ėmė aiškėti plati sukčių veiklos geografija ir tas pats veikimo modelis.

„Marijampolės policijos komisariatas pradėjo naują ikiteisminį tyrimą, prie kurio buvo prijungti visi anksčiau pradėti tyrimai iš visos Lietuvos. Sprendimas Marijampolei perduoti visus tyrimus buvo priimtas atsižvelgus ne į įtariamųjų gyvenamąją vietą, bet į tai, kad Marijampolės byloje buvo surinkta daugiausia duomenų“, – aiškino prokuroras.

Dviračio neišradinėjo

Įtariamieji kaltinami sukčiavimu veikiant organizuotoje grupėje. Didžioji dalis įtariamųjų anksčiau teisti, ir ne po vieną, ir ne po du kartus. Sukčiai prisidengdavo skirtingomis bendrovėmis – steigė vis naujas, senosioms skelbė bankrotus arba stabdė veiklą.

Sukčiavimo modelis visuose epizoduose panašus, skiriasi tik veiklos – vienur automobiliai, kitur remonto ar statybos darbai.

Į bylos medžiagą sudėti faktai apie tai, kad Marijampolės ir Vilkaviškio gyventojai viešojoje erdvėje skelbėsi apie bendrovių „Euro sprendimai“, „Sėkmingas prekybininkas“, „Autentika“ tariamai atliekamus statybos ir remonto darbus, nestandartinių baldų, durų gamybą ir pristatymą, kietojo kuro pardavimą. Įtariamieji galimai sukčiavo pirkdami automobilius išsimokėtinai, prisidengdami minėtų įmonių ir kitų jų pačių įkurtų įmonių vardais. „Gramana“, „Jonseris“, „Mijorus“, „Ulstero“ – dar keletas sulaikytų aferistų įkurtų įmonių pavadinimai.

„Sukčiavimo modelis visuose epizoduose panašus, skiriasi tik veiklos – vienur automobiliai, kitur remonto ar statybos darbai. Iš principo modelis panašus – avansas, sutartis, įforminami dokumentai, pagal kuriuos santykiai atrodo kaip civiliniai. Tačiau taip atrodo tik iš pradžių. Peržiūrėjus visumą tapo aišku, kad tie santykiai – baudžiamieji“, – pastebėjo prokuroras O. Martynaitis.

Prokuroras teigė, kad nemažai iš žmonių išviliotų automobilių buvo surasti ir grąžinti savininkams ikiteisminio tyrimo metu. Kitiems nustatytiems automobiliams apribota nuosavybės teisė, rasta šiek tiek įtariamųjų turto, piniginių lėšų sąskaitose. Įtariamųjų turtui pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas, tačiau tikrai ne tokiai sumai, kokia buvo padaryta žala, – daugiau nei 200 tūkst. eurų.

„Už tokią nusikalstamą veiką anksčiau grėsdavo laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Dabar, po pakeitimų, numatyta ir bauda. Bausmę skiria teismas. Kai sankcijoje numatyta ir bauda, teismas paprastai svarstymą pradeda nuo baudos – tikslinga ar ne ją skirti, ir tik paskui pereina prie griežtesnių bausmių, bet pradeda vertinti nuo švelniausios“, – atpildo už žmonių mulkinimą mechanizmą aiškino prokuroras.

Žinomas veikėjas

„Kauno diena“ apie šios sukčių kompanijos užmojus pradėjo rašyti dar tada, kai pavieniams nukentėjusiesiems buvo siūloma santykius su L. Valinsko kompanijomis civiline tvarka aiškintis teisme, teisėsauga atsisakydavo pradėti tyrimus.

Jau tada susidėliojo gana spalvingas organizatoriaus paveikslas. Paaiškėjo, kad viešojoje erdvėje jau seniai buvo aprašomas apsukrus sukčius L. Valinskas. 15min. dar 2009 m. skelbė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino trijų asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkst. litų.

Už įvairius finansinius nusikaltimus penkis kartus teisti uteniškiai L. Valinskas ir Skaistė Linkevičiūtė 2008 m. ir 2009 m. nusipirko dvi bendroves, kurių vardu buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos.

Bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ vardu visoje Lietuvoje su gyventojais buvo sudaromos sutartys dėl neva gaminamų durų ar baldų. Iš gyventojų buvo imamas 50 proc. avansas. Tačiau realiai bendrovės negamindavo ir neparduodavo jokių prekių, o iš gyventojų gauti pinigai buvo naudojami nusikalstamos grupės nariams finansuoti.

Pasirodo, šiame tyrime minimos L. Valinsko ir S. Linkevičiūtės pavardės jau daugelį metų buvo žinomos mūsų šalies pareigūnams ir šimtams nuo šių veikėjų nukentėjusių žmonių.

2005 m. gegužės 9 d. „Lietuvos ryto“ priede „Būstas“ spausdinta publikacija apie tai, kaip L. Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.

„Nepriekaištinga išvaizda, tvarkinga apranga, gebėjimas įtikinamai kalbėti užmigdo ir patyrusių verslo partnerių budrumą. Greitakalbė, nuolatinio skubėjimo įspūdis ir gebėjimas diplomatiškai atseit neišgirsti ar neatsakyti į jam neparankius klausimus – charakteringa L. Valinsko maniera“, – taip šį verslininką 2006-ųjų pavasarį buvo apibūdinęs laikraštis „Utenos apskrities žinios“. Tuo metu L. Valinskas buvo minimas kaip kitos iš skandalų neišbrendančios įmonės – „Fortenos“ – šeimininkas.

Patikimas įvaizdis

Dėl šiandienos tyrimo L. Valinskas turėjo progos išmėginti laisvės atėmimo vietų teikiamus patogumus – buvo suimtas, vėliau jam uždėta  apykojė, dabar kardomosios priemonės pašvelnintos.

„Mūsų byloje kaltę jis pripažįsta, tačiau kiti įtariamieji neteisėto veikimo nepripažįsta. Bus matyti teisme, nes pozicija ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kartais skiriasi“, – dėstė Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. Martynaitis.

Kai kurias šiandienos L. Valinsko užsiėmimų detales prokuroras sako žinantis, tačiau tai nesusiję su šia byla. Paklaustas, ar L. Valinskas negrįžo prie senų įpročių, prokuroras sakė, kad reikėtų žiūrėti kitus pranešimus, jo kontroliuojamame tyrime tokių duomenų nėra ir nauja informacija šioje byloje nevertinama.

Pastaroji sukčių registruota įmonė buvo Vilkaviškyje. Įdomu, kad, pavyzdžiui, jų bendrovė „Gramana“, kuriai praėjusiais metais iškelta banktoro byla, buvo registruota Kaune, Chemijos gatvėje esančiame garaže. Panaši situacija – ir dėl kitos sukčių įmonės „Autentika“. Ši bendrovė registruota Pasvalio rajone, Nairių kaime, Mučiuvio gatvėje 17–4. Tai atokiau nuo kaimelio esantis kažkoks apgriuvęs pastatas.

„Kauno diena“ bendravo ne su vienu nuo šios sukčių kompanijos nukentėjusiu asmeniu. Štai Anatolijus (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, kad tikėjosi automobilį „Opel Moca“ parduoti už 10 tūkst. eurų. Telefonu paskambinęs vyras pasiūlė jį nupirkti. Anatolijus pasakojo, kad bendrovės „Autentika“ vadybininku prisistatęs vyras sandoriui garantuoti 2,5 tūkst. eurų už automobilį sumokėjo grynaisiais, o likusią sumą, pasirašydamas paprastuosius vekselius, įsipareigojo sumokėti dalimis.

Tačiau, atėjus mokėjimo terminui, Anatolijus pasigedo žadėtos įmokos. Susirašinėdami e. paštu, „Autentikos“ atstovai neneigė esantys skolingi. Guodėsi dėl jų verslą prislėgusių aplinkybių, žadėjo atsiskaityti, o už moralinę žalą ir patirtus nepatogumus nurodė pervesiantys į banko sąskaitą 350 eurų kompensaciją. Tačiau pažadų nevykdė.

Sukčiai panašiai taip elgėsi su visais automobilius pardavinėjusiais asmenimis. Didžioji dauguma pasakojusių savo istorijas nurodė, kad firmų vadybininkais prisistatę sukčiai atrodė patikimai – bendravo mandagiai, atrodė išmanantys ne tik savo darbą, bet ir automobilių techninius duomenis, demonstravo sugebėjimus patikrinti parduodamo automobilio būklę.