Žurnalistų nelaukiama

Vilniaus apygardos teisme narpliojama COVID-19 reagentų pirkimo byla nuo pat pradžių sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo: kuo baigsis žinomą visuomenininką ir verslininką Š.Narbutą į teismą atvedusi istorija.

Bylą perdavus teismui, prasidėjo liudytojų apklausos. Iš pradžių jos buvo viešos ir sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Tačiau, prasidėjus pačių svarbiausių liudytojų apklausų posėdžiams, žurnalistai sulaukė akibrokšto: Vilniaus apygardos teisėjas Valerij Lauš nusprendė, kad dalis liudytojų bus apklausiama uždaruose teismo posėdžiuose. Taip esą bandoma užtikrinti, kad politikai iš žiniasklaidos nesužinotų, ką kalbėjo prieš tai apklaustas liudytojas.

Š.Narbuto advokatas Raimundas Lideika pasiūlė išeitį, kaip užkardyti tokį susižinojimą: svarbius sprendimus dėl reagentų pirkimo 2020 m. pavasarį priėmusius politikus apklausti vieną po kito, o po apklausos jų iki posėdžio pabaigos neišleisti iš salės, kad su kitais liudytojais nesusitiktų už durų. Tačiau teisėjui V.Lauš toks sprendimas pasirodė netinkamas ir jis įvedė net teisės ekspertus stebinančią bylos nagrinėjimo tvarką.

Advokatas Raimundas Lideika (kairėje) ir Šarūnas Narbutas (dešinėje)/Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Teisėjo argumentas, kad jis visų liudytojų negali susikviesti į vieną teismo posėdį, yra keistokas. Kodeksas sako tokią taisyklę: visi liudytojai turi dalyvauti tada, kada vyksta bylos nagrinėjimas. Čia ne pageidavimų koncertas – šiandien nenoriu, negaliu ar pan. Jeigu teisėjas nesugeba organizuoti proceso taip, kaip turi būti, tai ne viešumo principo problema“, –  teisėjo sprendimą įvertino teisės ekspertas, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto baudžiamosios teisės dėstytojas Remigijus Merkevičius.

Ne vieta fantazijai

Kalbėdamas „Kauno dienai“ jis teigė, kad viešumo principas demokratijai yra labai svarbus ir tai turėtų būti suprantama visiems.

„Galime pažiūrėti, ką mums sako įstatymas. Civilinio kodekso 9 straipsnyje yra aiškiai apibrėžta, kada teismo posėdžiai gali būti nevieši. Teismo posėdis gali būti uždaras žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Taigi, ši viešumo ribojimo priemonė yra skirta privačiam interesui apsaugoti. Norima ne visuomenę apsaugoti, kad ji nežinotų pernelyg daug, bet apsaugoti kažkokį konkretų žmogų, nes jo interesas yra svarbesnis“, – aiškino R.Merkevičius.

Riboti viešumą galima tik tada, kai tai leidžia įstatymas. Čia nėra vietos fantazijai.

Be Civilinio kodekso, yra ir kitų įstatymų, kurie nusako, kada uždari teismo posėdžiai galimi. Analogiškas Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis numato daugiau išimčių: bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams.

Uždari posėdžiai dažnai skiriami, kai nukentėjusieji yra nepilnamečiai, kai nagrinėjami seksualinio pobūdžio nusikaltimai.

Š.Narbuto byla nė į vieną iš šių kategorijų nepatenka. Dar keisčiau, kad uždaruose posėdžiuose apklausti – buvęs premjeras, ministras ir kiti aukšti pareigūnai.

„Tas liudininkų susižinojimo klausimas irgi skamba keistokai. Leiskite pajuokauti: gal tada tuos liudytojus, kurie apklausiami, reikėtų ir palikti teismo salėje, kol bus apklausiami kiti? Jei teismas taip suorganizavo darbą, gal reikia ir aukotis dėl teisingumo?“ – sarkastiškai reagentų bylos slaptumą toliau komentavo teisės ekspertas.

Remigijus Merkevičius

Pasak jo, toks teisėjo sprendimas daro įtaką ne tik žiniasklaidos atstovų teisėms ar visuomenės interesui žinoti. Taip, anot R.Merkevičiaus, pažeidžiama ir paties kaltinamojo Š.Narbuto teisė į viešą bylos nagrinėjimą.

„Viešumo principas yra konstitucinis. Konstitucijoje yra straipsnis, kad bylos turi būti nagrinėjamos viešai. Tai stipri demokratijos vertybė justicijoje. Nevieši posėdžiai gali būti tik įstatyme numatytais pagrindais. Tegul teisėjas pasako: aš vadovaujuosi kažkuriuo įstatyme nurodytu žodžiu. Jeigu įstatyme bus pasakyta, kad nesusižinojimą galima užkardyti arba apsaugoti neviešu teismo posėdžiu, tai tada ir bus galima daryti jį neviešą. Tačiau ką tai reiškia? Kad visa Lietuvos justicija bus uždara. Tada mes visur girdėsime tokius argumentus, kad nespėjama viename posėdyje apklausti visų liudytojų. Taip mes prieisime iki absurdo. Riboti viešumą galima tik tada, kai tai leidžia įstatymas. Čia nėra vietos fantazijai“, – reziumavo pašnekovas.

Šioje byloje uždaruose posėdžiuose anksčiau buvo apklausta buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė ir tuometis premjero patarėjas Lukas Savickas. Tokį patį sprendimą žiniasklaidos atstovams teisėjas V.Lauš išpyškino ir gegužės 30-ąją. Uždarame posėdyje kaip liudytojas apklaustas buvęs premjeras, dabartinis Seimo narys Saulius Skvernelis. Jis į teismo klausimus atsakinėjo nuotoliniu būdu. Po jo vyko tuomečio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos apklausa.

Teismo koridoriuje atsidūrusiems žurnalistams teko ieškoti išeičių. Šiuo atveju labai padėjo prasta sienų izoliacija – kai kuriuos teismo salėje užduotus klausimus ir liudytojų atsakymus buvo galima aiškiai girdėti.

Vadovaudamasi visuomenės interesu, „Kauno diena“ nusprendė paviešinti esminius liudytojų parodymus. Juolab kad šie svarbių politikų parodymai leidžia daryti prielaidą, kad skambūs STT įtarimai Š.Narbutui pamažu bliūkšta.

Svarbiausia pasigirti

Priminsime, kad ši beveik dvejus metus trunkanti istorija prasidėjo 2020 m. liepą. Tada STT paskelbė įtarianti, kad Š.Narbutas už tarpininkavimą reagentų pirkimuose galėjo gauti per 300 tūkst. eurų. Anot STT, Š.Narbutas buvo įtariamas prekyba poveikiu dėl 5 mln. eurų vertės koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimo.

Iš areštinės paleistas Š.Narbutas neneigė, kad 300 tūkst. eurų atlygį gavo, tačiau teigė, kad viskas buvo daroma oficialiai: jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pasirašė reikalingas sutartis, išrašė visas sąskaitas.

Situacija: Š.Narbutas neneigia gavęs 300 tūkst. eurų atlygį, tačiau viskas buvo daroma oficialiai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pernai lapkričio viduryje Generalinė prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą. Prokuratūra žiniasklaidai išplatintame pranešime įvardijo, kad Š.Narbutui pareikšti įtarimai sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, tačiau nepaminėjo, kad skambių įtarimų dėl prekybos poveikiu nebeliko.

Prokurorų teigimu, STT pareigūnų surinkti duomenys leidžia įtarti, kad Š.Narbutas, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometės sveikatos apsaugos viceministrės (K.Garuolienės – aut. past.) ir tuomečio premjero patarėjo (L.Savicko – aut. past.) žodinį leidimą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Vyriausybės vardu, Š.Narbutas derėjosi su testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl testų įsigijimo kainos.

Vyriausybei neatstovavo

„Kauno diena“ jau anksčiau išsiaiškino, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo turi turėti atitinkamus įgaliojimus veikti. Tai, kad Š.Narbutas nebuvo Vyriausybės darbuotojas, akivaizdu. Remiantis teisės ekspertais ir BK išsiaiškinta, kad Š.Narbutas neturėjo jokių įgaliojimų veikti Vyriausybės vardu.

Tai dar kartą teisme patvirtino liudijęs S.Skvernelis, paklaustas, ar asmuo, kuris nėra Vyriausybės darbuotojas, gali būti įgaliotas veikti Vyriausybės vardu?

„Ne, tikrai ne. Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė“, – teigė politikas.

Negana to, visi teismo posėdžiuose iki šiol apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad Š.Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo jų pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas.

Vyriausybės vardu niekas negali atstovauti. Vyriausybės vardu gali veikti tik Vyriausybė.

Tik rekomendacijos

S.Skvernelis anksčiau „Kauno dienai“ yra pasakojęs apie pandemijos įkarštyje Vyriausybėje įkurtų darbo grupių specifiką.

„Tos visos darbo grupės yra rekomendacinio pobūdžio. Tarkime, jos tik pasiūlo pirkti tam tikrą kiekį kaukių ar ko kita. Visi pasitelkiami ekspertai pateikia tik rekomendacijas. Tokios grupės pasiūlymas tol negimsta, kol neatsiranda atitinkamas dokumentas, kurį jau numato Vyriausybės įstatymas ir poįstatyminiai aktai. Iki tol jis yra nieko vertas“, – „Kauno dienai“ anksčiau komentavo visus darbo grupių sudarymo potvarkius pasirašęs S.Skvernelis. Panašiai darbo grupių ir pasitelktų ekspertų veiklą politikas nupasakojo ir teisme.

Svarbu: S.Skvernelis teisme teigė, kad Š.Narbutas neatstovavo Vyriausybei, nebuvo pasitelktas kaip nepriklausomas ekspertas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Darbo grupių nariai galėjo pasitelkti įvairių žmonių pagalbą, išklausyti jų nuomones. Ekspertų nuomonė galėjo būti reiškiama įvairia forma – skambučiais, e.laiškais, žodiniais pasakymas ir t.t. Toks pasitelkimas nėra raglamentuotas, nes tik valstybės tarnautojas gauna atlyginimą. Tokie ekspertai buvo pasitelkiami pagal poreikį, darbo grupės nariai patys spręsdavo, koks poreikis yra konkrečiam klausimui spręsti“, – teigė S.Skvernelis.

Ankstesniuose interviu Š.Narbutas „Kauno dienai“ sakė, kad nebuvo nė vienoje darbo grupėje, nė viename komitete, kurie priima sprendimus, ką pirkti, o ko nepirkti.

„Nei veikiau Vyriausybės vardu, nei žinojau, kad dirbu Vyriausybei, nei kas man iš Vyriausybės ar Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ką nors sumokėjo už šį sandorį. Visa tai aišku iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų“, – teigė Š.Narbutas.

Gresia daugiau sulaikymų?

S.Skvernelis teisme prisiminė, kad Š.Narbutą žinojo kaip visuomenininką, kuris veikė sveikatos srityje, kalbėdavo apie vaistų politiką. Taip pat kaip POLA prezidentą.

„Daug žmonių tuo metu prisidėjo, Vyriausybei reikėjo pagalbos, buvo labai sunki situacija. Daugelis prisidėjo savo kompetencija, žiniomis, kontaktais. Vienas iš tokių žmonių buvo Š.Narbutas. Tai buvo vienas iš tų žmonių, kuris jautė pilietinę pareigą padėti“, – teigė ekspremjeras ir priminė, kad tuomet valdyti COVID-19 situaciją buvo labai sunku, o reagentų poreikis buvo milžiniškas.

Iš šio paaiškinimo matyti, kad Š.Narbutas, kaip ir daugelis kitų pavienių žmonių, verslo atstovų, tiesė pagalbos ranką sunkiu Lietuvai metu. Reikia suprasti, kad visi jie bet kuriuo metu gali sulaukti kratų ir net gali būti sulaikyti. Su tuo susijęs vienas klausimas, kurį posėdžio metu Š.Narbuto advokatas uždavė ekspremjerui. Buvo klausiama, ar tuomet, kai Vyriausybei reikėjo visuomenės, organizacijų pagalbos, buvo pabrėžta, kad tokia pagalba turi būti neatlygintina?

„Ne, nebuvo akcentuojama. Vieni tą darė neatlygintinai, bet buvo ir tokių, kurie už tai gavo atlygį įstatymų numatyta tvarka. Jei tu parduodi prekę, atitinkamai už tai gauni atlygį“, – teigė S.Skvernelis.

Politikas teisme teigė nežinojęs, kad Š.Narbutas už šiuos reagentus gavo atlygį.

„Nežinau ir to, už ką jis tą atlygį gavo. Kaip suprantu, jis buvo gautas iš Ispanijos įmonės. Š.Narbutą pažinojau kaip visuomenininką, o koks jo vaidmuo buvo perkant reagentus, negaliu pasakyti. Detalių nežinau“, – teigė politikas.

Svarbu priminti, kad SAM šioje Š.Narbuto byloje pareiškė 303,4 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį ir yra pripažinta civiline ieškove – tiek jis esą uždirbo susiderėjęs dėl reagentų pirkimo. Tačiau kodėl iš Ispanijos įmonės gautą atlygį bandoma sutapatinti su Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis?

Teismo posėdyje neapsieita ir be politinių elementų. Kaltinamojo advokatas R.Lideika paprašė S.Skvernelio atsakyti į klausimą, kokios partijos gavo naudos iš to, kad STT ir prokuratūra viešai ir aktyviai komentavo tyrimo dėl Š.Narbuto detales?

„Nežinau, ar teisme vieta kalbėti apie politiką. Galima suprasti, kad visa tai vyko iki rinkimų. Gal nauda ir buvo tiems, kurie dabar valdžioje? Matome, koks yra rezultatas“, – sakė buvęs premjeras.

„Man viskas atrodo akivaizdžiai politiškai. Atrodo, grįžtame į sovietmetį, – ten, kur spekuliacija buvo nusikaltimas. Ar tai buvo morališkai pateisinama, tai jau yra atskira tema. Juridiškai keistai atrodo, kai STT, nerasdama jokių korupcijos požymių, pradeda tyrinėti kažkokius sukčiavimus.

Man viskas atrodo akivaizdžiai politiškai. Atrodo, grįžtame į sovietmetį, – ten, kur spekuliacija buvo nusikaltimas.

Kas dabar pasakys, buvo tas žodinis pavedimas ar ne. Žodis prieš žodį. Jeigu baudžiamoji teisė imsis griežtai kapoti tokius dalykus, kurie yra absoliučiai neapibrėžti, tai pačios baudžiamosios teisės apibrėžtis taps priklausoma nuo bet ko“, – „Kauno dienai“ šią bylą yra apibūdinęs teisės ekspertas R.Merkevičius.

Vengs priimti sprendimus

Buvęs sveikatos apsaugos ministras A.Veryga teisme liudijo gyvai. Jis sudėtingu pandemijos metu buvo paskirtas ekstremalios situacijos operacijų vadovu.

A.Verygos teisme buvo klausiama apie reagentų, kurių pirkimas narpliojamas teisme, panaudojimą. Eksministras aiškino, kad šių reagentų tyrimo metodika skyrėsi nuo tos, kuri buvo įprasta. Tai iš pradžių kėlė šiokių tokių neaiškumų – aparatūros jų tyrimams neturėjo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Tačiau kitos laboratorijos turėjo reikiamos įrangos ir buvo naudojami šie reagentai.

Politikas taip pat priminė, kad tuomet situacija buvo neeilinė – visko reikėjo greitai, nes konkurencija buvo didžiulė.

Nors po teismo posėdžio A.Veryga teigė negalintis komentuoti daugelio detalių, tačiau sutiko atsakyti į kelis žurnalistų klausimus.

Pravertė: A.Veryga teisme patvirtino, kad įsigyti reagentai buvo panaudoti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Apskritai, neprisirišdamas prie konkrečios istorijos, galiu pasakyti, kad žmonės vengs priimti sprendimus, vengs daryti kažką greitai. Žmonės bijos“, – sakė politikas.

Paklausus, kodėl šioje reagentų byloje civilinį ieškinį pareiškė dabartinė SAM vadovybė, o ne NVSPL, A.Veryga nevengė ironijos.

„Dabar laboratorija likusi be vadovo, tai kas kels tuos ieškinius. Dėl SAM galiu pasakyti, kad daug kas nesupranta jos veiksmų. Pavyzdys – licencijų atėmimas iš medikų. Tai dabartinio ministro nuomonė, jis užsispyręs“, – dabartiniam sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui įgėlė eksministras.

Ar dingo vagonai?

Kalbinamas žurnalistų, A.Veryga prisiminė garsiai nuskambėjusią esą dingusių vagonų su medikamentais istoriją, o dabartinių SAM vadovų priekaištus buvusiai vadovybei pavadino komunikaciniais žaidimais.

A.Veryga pasiūlė prisiminti, kad prieš metus SAM kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl esą pasisavintų beveik 850 tūkst. vienetų įvairių medicininės apsaugos priemonių. Tuomet A.Dulkys teigė, kad dingo net 20 traukinio vagonų apsauginių akinių, medicininių kepurių, kaukių, vienkartinių chalatų ir vienkartinių pirštinių. Tuomet buvo įvardyta ir trūkstamų prekių vertė – apie 912 tūkst. eurų.

„Tai paklauskite dabar, ar kas nors tuos vagonus rado? Kai Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kažkas ministro griežčiau paklausė, kur dabar tie 20 vagonų, jis atsakė, kad tai buvęs tik vaizdingas pasakymas. Ant tavęs numeta kažkokį faneros lapą ir kapstykis“, – stebėjosi A.Veryga.