Tai BNS patvirtino centrinio banko atstovas Giedrius Šniukas.

LB teigimu, tokiomis žinutėmis sukčiai, naudodamiesi žiniasklaidos pranešimais apie galimą pinigų plovimą per „Swedbank“, iš pastarojo banko klientų bando išvilioti jų pinigus, o Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis neatmetė ir galimybės, kad gali būti bandoma paveikti ir „Swedbank“ finansinį stabilumą.

„Kalbame apie rimtus dalykus, (...) apie bandymą destabilizuoti finansinę padėtį, ir tai jau yra pakankamai rimta“, – žurnalistams sakė V. Valvonis. Jis sakė nemanantis, kad dėl pinigų plovimo tyrimo „Swedbank“ galėtų prarasti licenciją Lietuvoje.

Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis grėsmių šalies finansų sektoriaus stabilumui neįžvelgė.

Tai jau yra pakankamai rimta.

„Aš bent jau nematau šiandien pagal tuos požymius, kad galėtų būti kokia nors bent grėsmė mūsų finansiniam stabilumui arba bankinei sistemai (...) Manau, kad nereikėtų niekam baimintis dėl to ir kelti panikos“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė S. Skvernelis.

Naujienų portalas 15min.lt trečiadienį pranešė, kad dalis pinigų, kuriuos Ukrainos teisėsauga laiko kyšiais buvusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, jį pasiekė pasinaudojant „Swedbank“ Lietuvos padalinio sąskaita. Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, jog su V. Janukovyčiumi siejama ofšorinė įmonė „Vega Holding“ 2004-2014 metais disponavo „Swedbank“ sąskaita Lietuvoje.

Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT) BNS nekomentavo, ar „Swedbank“ apie šias operacijas buvo pranešęs teisėsaugai, nes tokios informacijos atskleisti neleidžia Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.

FNTT taip pat nurodė, kad nėra pradėjusi tyrimo dėl „Swedbank“ veiklos, o kompetentingos Švedijos ir Estijos institucijos kol kas neatsakė į tarnybos prašymą pateikti jai išsamesnę informaciją.

Švedijos televizija SVT vasario 20-ąją paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Premjeras grėsmių nemato

Saulius Skvernelis pareiškė dabar nematantis grėsmių, kad  žiniasklaidos informacija apie galimą pinigų plovimą per Skandinavijos finansų grupę „Swedbank“, įskaitant ir jos banką Lietuvoje, galėtų kelti grėsmių šalies finansų sektoriaus stabilumui.

„Man dabar būtų sunku pasakyti, kadangi tai yra pakankamai skurdi informacija, pirmiausiai turėtų būti reakcija Lietuvos banko. Aš bent jau nematau šiandien pagal tuos požymius, kad galėtų būti kokia nors bent grėsmė mūsų finansiniam stabilumui arba bankinei sistemai“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė S. Skvernelis.

„Manau, kad nereikėtų niekam baimintis dėl to ir kelti panikos“, – pridūrė premjeras.