Panevėžio apygardos prokuratūros vadovė Nida Grunskienė žurnalistus informavo, kad prokurorai, sulaukę policijos kreipimosi, inicijavo viešojo intereso gynimo procedūrą.

Pasak jos, įmonę „Ūrus ir Ko“ dar 2016-ųjų balandžio 29-ąją Vilniaus apygardos teismas įpareigojo per mėnesį visas pavojingas atliekas perduoti atliekų tvarkytojams, tačiau bankrutuojanti bendrovė sprendimo neįvykdė.

„Kadangi pavojingos atliekos iki šios dienos neperduotos, priimtas sprendimas ištirti situaciją, pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar valstybės įgalioti asmenys, institucijos tinkamai atliko savo pareigas. Todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį dėl tarnybos pareigų neatlikimo“, – teigė N. Grunskienė.

Vyriausioji prokurorė patvirtino, kad tyrimas atliekamas dėl Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos pareigūnų.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Vaiškūnas sakė, kad Droničėnų kaime esantys įmonės sandėliai tikrinti beveik prieš dvi savaites, į patalpas su pavojingomis atliekomis pareigūnai pateko išlaužę spyną, kadangi atvykti kviesti įmonės atstovai pareigūnų į sandėlį neįleido.

Anot jo, aplinkybes vertino Utenos rajono ekstremalių situacijų komisija.

„Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pateikė žodinę informaciją, kad atliekos saugomos netinkamai, jų kiekis – apie 3 tūkst. tonų, prašė, kad galimai būtų paskelbta ekstremali situacija, nes gali būti neišvengtos sunkios pasekmės. Bet nagrinėjimo metu nebuvo pateikta išsami informacija, situacija atidėta“, – sakė komisaras.

Jis teigė informavęs apie situaciją generalinį policijos komisarą Renatą Požėlą. Jo iniciatyva Vidaus reikalų ministerijoje sausio 13-ąją sušaukus pasitarimą nuspręsta kreiptis į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo.

Pasak V. Vaiškūno, policija prie sandėlių įdiegė vaizdo stebėjimo kameras ir tiesiogiai stebi situaciją, taip pat sustiprintas patruliavimas.

Anot jo, aplinkosaugininkai situaciją vertina kaip pavojingą, tačiau kol kas nepateikė tyrimais paremtos informacijos, kokios medžiagos sandėliuojamos, ar jos pateko į gruntą, vandenį.

Teisėsauga kol kas neatskleidžia tyrime figūruojančių asmenų, taip pat nesako, ar jie pripažįsta galimą aplaidumą.

„Turi būti atliekamas tyrimas aplinkai, ar atitinka reikalavimus pastatai, kas ten per medžiagos (...). Kol kas tyrimo neturiu, kai bus, turbūt bus sprendžiamas kitas klausimas, kvalifikuojamas tyrimas pagal kitą straipsnį“, – tvirtino Utenos policijos vadovas.

Bendrovė „Ūrus ir Ko“ tarnybų akiratyje yra nuo 2012 metų. Aplinkos apsaugos departamentas teigia, jog dėl vadovų veiklos dukart prašyta iškelti baudžiamąją bylą, bendrovei panaikintas leidimas vykdyti veiklą, surašyti keli privalomieji nurodymai dėl veiklos sąlygų nesilaikymo, įpareigojant sutvarkyti atliekas, taip pat ne kartą skirtos baudos tiek įmonei, tiek bankroto administratoriams.

2017 metais gavus lėšų pradėtos tvarkyti lauke laikytos „Ūrus ir Ko“ atliekos, dalis jų šiuo metu išvežta, darbus planuojama tęsti ir šiemet.

Bendrovė vertėsi ekologinių avarijų likvidavimo cheminių ir naftos išsiliejimų atvejais bei kitais aplinkos apsaugos darbais, prekyba tam skirtomis priemonėmis.

2015 metais bendrovę „Ūrus ir Ko“ tyrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tuomet nustatyta, kad bendrovė apgaulingai deklaravo surinktus ir sutvarkytus atliekų kiekius, o aikštelėje laikyta apie 2,89 tūkst. tonų atliekų. Tai smarkiai viršijo sandėliavimo limitus.

Įtarta, kad lėšas, kurios turėjo būti panaudotos atliekoms tvarkyti, įmonė panaudojo ne pagal paskirtį ir iššvaistė.

2016 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba Šiaulių apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje bendrovės vadovas Algirdas Šiatkus kaltinamas apgaule įgijęs didelės vertės svetimą turtą.

Anksčiau ši bendrovė pati yra vykdžiusi pavojingų atliekų išvežimo darbus iš bankrutavusių Lietuvos įmonių ir kitų objektų.

Įstatymai už tarnybos pareigų neatlikimą numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.