Pasak FNTT pranešimo, ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniuje veikusių kelių įmonių vadovas, bendradarbiaudamas su dar kelių bendrovių direktoriais, iš Europos šalių pirko ir Lietuvoje pardavinėjo metalą bei jo produkciją. Bendrininkai, siekdami išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, per savo kontroliuojamas įmones kūrė ir vykdė nusikalstamas pridėtinės vertės mokesčio slėpimo schemas. Pareigūnai skaičiuoja, kad per keletą metų nuslėpto PVM suma galėjo viršyti 105 tūkst. eurų.

Tas pats vilnietis vadovas pareigūnams įkliuvo ir dėl dar kelių nusikalstamų veikų. Kontroliuodamas ne vieną įmonę bei dirbdamas su partneriais, iš vieno jų, kaip įtariama, apgaule išviliojo didelę grynųjų pinigų sumą – per 27 tūkst. eurų.

Narpliodami šio asmens veiklą pareigūnai aptiko, kad jo valdytose įmonėse galėjo būti apgaulingai tvarkoma buhalterija, siekiant nuslėpti valstybei mokėtinus mokesčius. Be to, tų pačių įmonių vardu, teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, iš mobiliųjų operatorių buvo imami nauji mobilieji telefonai, užsakytos ryšio paslaugos, už kurias vadovas nė neketino atsiskaityti.

Atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad minėtas vilnietis, galimai siekdamas išvengti atsakomybės dėl susikaupusių skolų ir nemokėtų mokesčių, panaudojo populiarią įmonių bei atsakomybės už jų veiklą atsikratymo schemą – perdavė bendroves asocialiems arba su verslu nieko bendro neturintiems asmenims.

Pareigūnai įtaria, kad vilnietis už atlygį padėjo pritaikyti tą pačią įmonių atsikratymo schemą kitiems atskirų 8 įmonių direktoriams, panorusiems išvengti vadovaujamose įmonėse susikaupusių skolų mokėjimo. Nustatyta, kad praskolintos įmonės, klastojant dokumentus, būdavo perrašomos asocialiems asmenims, taip įtraukiant juos į nusikalstamą veiką. Be to, įmonių apskaitos dokumentai būdavo paslepiami, siekiant išvengti bet kokios buvusių direktorių asmeninės atsakomybės už ankstesnius įmonės valdymo ir apskaitos tvarkymo laikotarpius.

Įtarimai pareikšti šešiolikai bendrininkavusių asmenų. Į teismą perduodamos 69 nusikalstamos veikos pagal 37 epizodus. Suskaičiuota, kad per visą laikotarpį įtariamųjų asmenų padaryta žala valstybei – daugiau nei 376 tūkst. eurų. Teismui taip pat perduoti 26 civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma siekia per 338 tūkst. eurų. Laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia beveik 626 tūkst. eurų.

Atliekant tyrimą, iš šios bylos buvo atskirta aštuoniolika bylų su aštuoniolika įtariamųjų dėl analogiškų nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų, visi įtariamieji buvo pripažinti kaltais.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė, kuri gali būti skirta už dokumentų klastojimą – treji metai kalėjimo. O už dokumentų klastojimą, kai dėl buvo padaryta didelė žala, baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų.