Lietuvos apeliacinis teismas antradienį panaikino Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria sutuoktiniams Malikui ir Khadizhat Gatajevams buvo paskelbta paieška ir skirtas suėmimas.

Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo kovo 30 dienos nutartis, kuria nuteistajam M. Gataevui paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta, pranešė teismo atstovė spaudai.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas, paskirdamas nuteistajam M Gatajevui kardomąją priemonę – suėmimą, tik formaliai išvardino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias suėmimo skyrimą, tačiau nenurodė nei tikslo, kurio siekiama skiriant šią kardomąją priemonę, nei konkretaus suėmimo pagrindo, todėl tokia apygardos teismo nutartis iš esmės neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

Apygardos teismas suėmimą skyrė motyvuodamas tuo, kad sutuoktiniai Gatajevai pasislėpė nuo teismo, tačiau neįvertino fakto, kad nors Gatajevai ir nenurodė tikslios gyvenamosios vietos, tačiau pasirūpino, kad teismas Lietuvoje žinotų, kokie gynėjai atstovauja jų interesams, domėjosi bylos eiga ir vykstančiais posėdžiais. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad kol nebuvo išspręstas prieglobsčio suteikimo Suomijoje klausimas, sutuoktiniai negalėjo išvažiuoti iš šios šalies, nes tuomet būtų nutrūkę prieglobsčio suteikimo procedūros. Be to, jiems apylinkės teismo paskirtas bausmes jie jau yra atlikę.

Pasak Apeliacinio teismo, Gatajevai Suomijoje laukė atsakymo dėl prieglobsčio suteikimo, tuo pačiu nuolat domėjosi byla, pasirūpino, kad teismas Lietuvoje žinotų, kokie gynėjai atstovauja jų interesams ir pan. Taigi esant tokioms aplinkybėms nėra ir nebuvo pagrindo konstatuoti, kad nežinoma Gatajevų buvimo vieta ir kad jie pasislėpė nuo teismo.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad paieška paskelbta ir skirtas suėmimas M.Gatajevui paskirti nepagrįstai, apygardos teismo nutartis naikintina visa apimtimi, t.y., taip pat ir dalyje dėl paieškos paskelbimo ir suėmimo paskyrimo K.Gatajevai.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos apeliaciniam teismui nutartį dėl suėmimo ir paieškos buvo apskundusi M.Gatajevo advokatė. Skundo svarstyme praėjusią savaitę dalyvavęs prokuroras palaikė gynėjos prašymą naikinti nutartį dėl suėmimo ir paieškos.

Klaipėdos teismas suėmimą ir paiešką paskyrė prokurorų prašymu. Tada teisėjų kolegija prokurorų prašymą dėl paieškos tenkino nurodydama, kad išnaudojo visas galimybes surasti Gatajevus, tačiau jų rasti taip nepavyksta.

Nutartyje pabrėžiama, kad teismas kelis kartus kreipėsi į Suomijos teisingumo ministeriją su teisinės pagalbos prašymu pranešti Gatajevams apie apeliacinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau gautas atsakymas, kad šie asmenys Suomijoje nerasti. Be to, teismas prašė informuoti apie prieglobsčio suteikimą nuteistiesiems, bet Suomijos pareigūnai dėl teismui nežinomų priežasčių į šį paklausimą neatsako.

„Teismas jiems taip pat paskyrė ir kardomąją priemonę – suėmimą, motyvuodamas tuo, kad šie asmenys slepiasi nuo teismo ir žino, kad yra pateikti tiek jų pačių apeliaciniai skundai dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio, tiek prokuroro apeliacinis skundas nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais, taigi tokiu būdu trukdo teismui greitai bei išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą“, - nurodė Klaipėdos teismas.

Gatajevų byla Klaipėdos apygardos teisme guli nuo 2010 metų gegužės, kai ją nagrinėti šiam teismui perdavė Lietuvos apeliacinis teismas. Bylos atversti nepavyksta, nes kaltinamieji 2009 metais išvyko iš Lietuvos.

Šią savaitę spauda pranešė, kad Suomijos migracijos tarnyba suteikė politinį prieglobstį Chadižat ir M.Gatajevams.

„Grozno angelais“ vadintų čečėnų porą 2009-ųjų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems skirta po 10 mėnesių nelaisvės.

Vėliau Kauno apygardos teismas kaltinimus perkvalifikavo į turto prievartavimą ir sugriežtino bausmes - skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo Gatajevai dingo. Tuomet buvo išduotas Europos arešto orderis, tačiau 2010 metų kovą Teisingumo ministerija atšaukė šį orderį, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė iš naujo nagrinėti Gatajevų bylą.

Žmogaus teisių gynėjai šioje byloje įžvelgė galimų pažeidimų, nes kilo klausimų dėl Lietuvos valstybės saugumo departamento pareigūnų vaidmens joje, svarstyta, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos.