Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nepriėmęs nagrinėti ieškinio, nes šiuo metu dar neužbaigta Vašingtono arbitražo procedūra.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Energetikos ministerija liepą pranešė, kad ieškinys pateiktas „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims.

Pasak jos, ieškiniu į nacionalinius teismus perkeliami reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi „Veolia“ Vašingtono arbitražui pateiktame priešieškinyje. Bylos nagrinėjimo metu gavus ir įvertinus papildomus dokumentus, valstybei padarytos žalos suma išaugo nuo 130 mln. eurų iki 240 mln. eurų.

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Ieškinys Vilniaus apygardos teismui teikiamas po to, kai gegužės mėnesį beveik visos ES valstybės narės, įskaitant Lietuvą ir Prancūziją, pasirašė tarptautinį susitarimą reikalaujantį, kad investuotojai ir valstybės narės atsiimtų savo reikalavimus arbitražuose, vykstančiuose pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį pranešė, kad nors Europos sąjungos valstybės narės ir pasirašė susitarimą dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicinių sutarčių nutraukimo, jis dar turi būti ratifikuotas, patvirtintas arba priimtas.

„Ieškovė remiasi minimu Susitarimu, tačiau taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublika susitarimo nėra ratifikavusi. Duomenų apie Lietuvos Respublikos sprendimą dėl laikino Susitarimo taikymo, taip pat nėra fiksuojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu dar neužbaigta ICSID arbitražo procedūra, kur yra nagrinėjamas ieškovės ir atsakovės ginčas dėl investavimo sutarčių padarinių ir žalos atlyginimo“, – teigia teismas.

„Susitarimui nesant įsigaliojusiam, ieškovei nėra sukuriamos prielaidos pradėti atskirą bylą nacionaliniame teisme“, – sakoma teismo pranešime.

Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.

Tarp įrodymų yra milijoninės sutartys tarp „Veolia“ ir jos ilgalaikės partnerės Lietuvoje „Icor“, pagal kurias, Lietuvos vertinimu, nebuvo teikiama jokių teisėtų paslaugų.

„Lietuva teigia, kad įmonių „Veolia“ ir „Icor“ bei kitų atsakovų elgesys buvo nesąžiningas ir prilygo piktnaudžiavimui savo kaip viešųjų paslaugų teikėjo padėtimi“, – pabrėžia ministerija.

Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį. „Veolia“ iš pradžių iš Lietuvos siekė prisiteisti 118 mln. eurų, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 79 mln. eurų.

„Veolia“ savo ieškinio Vašingtono arbitraže iki šiol neatsiėmė – planuota, kad procesas baigsis 2020 metų sausį, tačiau „Veolia“ prašymu bylos nagrinėjimas nukeltas į 2021 metų pavasarį.

Lietuvai ketinant kreiptis į nacionalinį teismą, Vyriausybė liepos viduryje patikslino  Energetikos ministerijos įgaliojimus atstovauti Lietuvai.

Šių metų kovą pranešta, kad Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų.

Savo ruožtu „Veolia“ teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja žalos atlyginimo.