Remiantis LVAT informacija, atsakovais byloje laikomos Aplinkos, Energetikos ir Susisiekimo ministerijos. Ministerijos įpareigotos iki šių metų rugsėjo 24 d. pateikti LVAT atsiliepimus į Seimo nario L. Savicko pareiškimą.

Alternatyvių degalų įstatymas numato, kad Lietuvoje esančios degalinės turi prekiauti benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų. Tačiau mažmeninėje rinkoje iš tiesų galima įsigyti ir vien tik iš naftos pagaminto benzino ir dyzelino, kuriame biopriedų nėra įmaišoma. Tačiau paaiškėjo, kad degalų rinkos dalyviai gali nesilaikyti įstatymo, o vadovautis 2010 metais trijų ministrų pasirašytu įsakymu, kuris leidžia iš valstybės rezervo tiekti degalus į rinką be nustatytos biopriedų dalies.

Biodegalų asociacija atkreipia dėmesį, kad iš valstybės atsargų parduodami reikšmingi degalų be biopriedų kiekiai. Pavyzdžiui, 2020 m. šis kiekis galėjo siekti iki 90 tūkst. tonų. Toks degalų kiekis prilygsta maždaug 1 mėnesio Lietuvoje parduodamų degalų kiekiui.

Pasak Biodegalų asociacijos prezidento Mindaugo Palijansko, į rinką tiekiant didelius kiekius grynųjų mineralinių degalų be biodalies kiekius, Lietuva tik didina priklausomybę nuo naftos importo.

Be to, tolstama nuo savo įsipareigojimų skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą transporto sektoriuje. Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacijos skaičiavimais, 2020 metais AEI dalis transporto sektoriuje sudarė vos 5,5 proc. (Atsinaujinančių išteklių direktyvoje numatytas tikslas – pasiekti 10 proc. AEI dalį 2020 metais).

„Jau eilę metų Lietuva nevykdo savo įsipareigojimų ES – šis delsimas gali šaliai brangiai kainuoti, nes už direktyvos nevykdymą numatytos griežtos sankcijos – finansinės baudos arba įpareigojimus pirkti statistinius vienetus iš ES valstybių, kurios su perviršiu pasiekia AEI tikslus“, – pabrėžė M. Palijanskas.