„Ne, neprisipažįstu“, – į klausimą, ar prisipažįsta kaltas, prokurorams penktadienį paskelbus kaltinamąjį aktą atsakė R. Kizlaitis.

Buvęs Santaros klinikų Informatikos ir plėtros centro direktorius sakė sutinkantis duoti parodymus byloje, bet po liudytojų.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl galimos stambaus korupcijos vienoje iš didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų – Santaros klinikose.

Kaltinimai korupcinio pobūdžio nusikaltimais iš viso pareikšti trylikai fizinių ir keturiems juridiniams asmenims.

Kaltės sakė nepripažįstantys ir kiti kaltinamieji byloje, jie sutiko parodymus duoti po liudytojų apklausų.

Kitas teismo posėdis byloje planuojamas gegužės pabaigoje.

Tvirtina paramą rinkęs oficialiai

R. Kizlaitis po posėdžio BNS sakė veikęs oficialiai, rinkęs paramą ligoninei, moksliniams tyrimams, ir teigė, jog tokia veikla buvo skatinama.

„Iš principo esu visiškai nekaltas, visą savo laiką, kol dirbau Santariškėse, dirbau dėl Santariškių, viską, ką dariau, visais mano darbais, ir dabar naudojasi mano sistemomis, kurios yra mano pirktos, ir tai, ką dariau, visada buvo skatinama“, – teigė R. Kizlaitis.

Pasak jo, kadangi mokslinė veikla ir inovacijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) nėra finansuojamos, tam buvo renkama parama ir „visa ligoninė rinko“.

„Visa mokslinė veikla, inovacijos iš PSDF nėra finansuojamos, visa ši veikla nėra įtraukta į gydymo įkainį, tai buvo galima daryt tik iš paramos ir paramą rinkom. Tą paramą rinkau ne tik aš, visa ligoninė rinko, iš tos paramos visos inovacijos ir mokslo darbai buvo daromi. Dabar, nors viską dariau oficialiai, pasirodo, kad tai yra nusikalstama veika“, – kalbėjo R. Kizlaitis.

Šioje byloje kyšininkavimu kaltinami buvęs Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Informatikos ir plėtros centro direktorius R. Kizlaitis ir buvusi klinikų darbuotoja.

Kaltinimai papirkimu pareikšti vienuolikai asmenų, dirbusių privačiose kompanijose, taip pat kaltinimai papirkimu pareikšti ir keturiems juridiniams asmenims.

Prašė grąžinti prokurorams

Dviejų kaltinamųjų advokatai pateikė prašymus perduoti bylą prokurorams, argumentuodami netinkamai surašytu kaltinamuoju aktu.

Vieno iš kaltinamųjų Henriko Genučio advokatas teigė, kad jo kaltinamajam dirbtinai sutrumpintas inkriminuojamos veiklos laikas, kad priklausomai nuo pasikeitusio MGL dydžio veika nebūtų perkvalifikuojama pagal lengvesnę atsakomybę numatantį straipsnį.

Kitas advokatas teigė, kad bendrovė „Atea“ iš viso negalėjo būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, nes kaltinamieji asmenys bendrovės vardu negalėjo priimti jokių sprendimų, t. y. kaltinamasis H. Genutis niekada nėjo jokių pareigų „Atea“, o buvo kito juridinio asmens „Atea Baltic“ vykdomasis direktorius.

Teisėjas Audrius Cininas šiuos prašymus perdavė susipažinti prokurorams, tačiau pertraukos nedarė ir leido jiems pradėti skaityti kaltinamąjį aktą.

Bylos duomenimis, 2017–2018 metais R. Kizlaitis iš klinikų vykdomus viešuosius pirkimus laimėti siekiančių įmonių reikalaudavo finansinio atlygio, kuris būtų pervedamas kaip parama Santaros klinikoms ir jo paties vadovaujamai asociacijai.

Nurodoma, kad pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais R. Kizlaitis pats ir per jam pavaldžius asmenis, įtariama, sudarydavo išskirtines sąlygas laimėti Santaros klinikų viešuosius pirkimus įmonėms, pažadėjusioms skirti finansinę paramą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, privačios bendrovės, laimėjusios viešuosius pirkimus, kyšius, kaip paramos formą, pervesdavo R. Kizlaičio vadovaujamai asociacijai ir Santaros klinikoms. Prašoma tokios paramos suma vidutiniškai sudarydavo apie tris procentus viešojo pirkimo vertės.

Tyrimo duomenimis, R. Kizlaičio reikalautos ar susitartos kaip kyšis priimti paramos suma jo vadovaujamos asociacijos ir Santaros klinikų naudai viršijo 80 tūkst. eurų, iš kurių apie 20 tūkst. eurų buvo gauta kaip parama asociacijai ir Santaros klinikoms, apmokėtos sąskaitos už suteiktas paslaugas, kaip kyšis taip pat priimti ir kiti materialinę vertę turintys daiktai.

Kyšių, užmaskuotų kaip parama, dažniausiai būdavo reikalaujama iš informacinių technologijų kompanijų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti 95 asmenys, atliktos 56 kratos, baudžiamąją bylą sudaro 96 tomai.