Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, prokurorai į teismą kreipėsi prašydami pratęsti A. Paleckiui taikomą intensyvią priežiūrą maksimaliam leistinam laikotarpiui.

Buvęs politikas ir jo advokatai tokiam prokuroro prašymui prieštaravo ir teigė, kad nepatogumų A. Paleckiui sukelia tiek apykojės nešiojimas, tiek tai, kad jis negali išvykti iš Vilniaus miesto ribų.

Tačiau, anot teismo, A. Paleckis nenurodė jokios priežasties, kodėl jam reikėtų išvykti iš Vilniaus, tad teismo vertinimu, kardomoji priemonė yra pateisinama ir būtina šioje proceso stadijoje.

„Tenkinti kaltinamojo Algirdo Paleckio ir jo gynėjo prašymą nepratęsti intensyvios priežiūros terminą (...) nėra pagrindo esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms“, – rašoma nutartyje.

A. Paleckis įpareigotas būti namuose nuo 21 iki 6 valandos ir neišvykti iš Vilniaus miesto ribų, išskyrus, kai tai reikia padaryti dėl dalyvavimo teisme. Jis taip pat privalo nešioti elektroninį sekimo prietaisą – apykoję.

Kartu su A. Paleckiu kaltinamam D. Bertauskui prokuroras taip pat siekė pratęsti intensyvią priežiūrą trims mėnesiams, o šis kaltinamasis ir jo gynėjai tokiam prokuroro prašymui neprieštaravo.

D. Bertauskas įpareigotas būti namuose nuo 24 iki 7 valandos, išskyrus, jei išvykimas būtų susijęs su apsilankymu gydymo įstaigoje. Taip pat jam uždrausta lankytis įstaigose teikiančiose viešojo interneto paslaugas ir bendrauti ar kitaip ieškoti ryšio su A. Paleckiu bei dar keliais asmenimis.

Kardomosios priemonės abiems kaltinamiesiems pratęstos nuo spalio 6 dienos.

Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Paleckis su D. Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas savo kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Teismo nutartis dėl kardomųjų priemonių per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.