Pereiti į pagrindinį turinį

Nuskambėjo galutinis nuosprendis partizanų genocido byloje

2016-04-12 12:16
BNS inf.
Partizanų    vado  A.Ramanausko-Vanago  byla   vilkinama?
Partizanų vado A.Ramanausko-Vanago byla vilkinama? / Tomo Raginos nuotr.

Partizano vado Adolfo Ramanausko - Vanago sulaikymo operacijoje 1956 metais dalyvavęs buvęs sovietų saugumo pareigūnas Stanislovas Drėlingas nuteistas pagrįstai, konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kaip pranešė LAT, teismo plenarinė sesija, susidedanti iš septyniolikos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, konstatavo, kad S.Drėlingas žinojo apie sovietinės valdžios tikslą sunaikinti visus pasipriešinimo okupacinei valdžiai dalyvius, suvokė, kad A. Ramanauskas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė yra Lietuvos partizanai, suprato, kad operacijos metu jie bus nužudyti arba paimti į nelaisvę, kankinami ir teisiami, kaip „tėvynės išdavikai“, nuteisti mirties bausme ar deportuoti.

„S. Drėlingo veiksmai buvo neatsiejami nuo kitų operacijos dalyvių veiksmų, turint bendrą tikslą sulaikyti minėtus partizanus“, - pažymėjo Teismas.

Atsižvelgdamas į tai, kad padarytame nusikaltime S.Drėlingo vaidmuo buvo antraeilis, kasatorius yra 85 metų, silpnos sveikatos ir nepadaręs jokių kitų nusikaltimų, taip pat, jog nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik 60 metų ir S. Drėlingas dalį laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bausmės dydį sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko – 5 mėnesių 6 dienų.

„Iš įstatyme numatytų bausmės tikslų šiuo atveju gali būti pasiektas tik vienas – nubaudimas, kiti bausmės tikslai objektyviai negali būti pasiekti ir netenka prasmės. Laikoma, kad Stanislovas Drėlingas jam paskirtą bausmę atliko“, - konstatavo LAT.

Galutinėje ir neskundžiamoje LAT nutartyje taip pat pabrėžiamas byloje nustatytas S.Drėlingo ryšys su genocidą vykdžiusią okupacine valdžia, jo veiksmų, vykdant genocidą, apimtis ir tyčios turinys.

„Tai, kad kaltinime nėra nurodyti konkretūs asmenys, tiesiogiai kankinę ir sušaudę A.Ramanauską bei deportavę B.Mažeikaitę, nereiškia, kad S. Drėlingas nuteistas nepagrįstai ir neturi esminės reikšmės teisiniam nusikalstamos veikos vertinimui. S.Drėlingo veikoje yra visi būtinieji genocido sudėties požymiai“, - konstatavo LAT.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, S.Drėlingo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip genocidas, nes pasipriešinimo okupacijai dalyviai – Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai – buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis. Ji turėjo esminės įtakos lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę.

„Tai atitinka saugomos grupės dalies pagal Konvenciją prieš genocidą požymius ir šios grupės asmenų naikinimas tiek pagal tarptautinę teisę, tiek pagal Lietuvos įstatymus vertinami kaip genocidas“, - šiandien priimtoje nutartyje paskelbė Teismas.

Anot teismo, S.Drėlingas 1956 metais, kuomet padarytas nusikaltimas, jau turėjo kelerių metų patirtį sovietinėse struktūrose, „tad jam buvo žinomi represinio pobūdžio veiksmai prieš Lietuvos partizanus, taip pat tikslas - fiziškai sunaikinti ginkluoto pasipriešinimo dalyvius“, kaip ir už tai tarptautinės teisės numatoma baudžiamoji atsakomybė.

Pernai kovą Kauno apygardos teismas paskelbė, kad nors S.Drėlingas ir neigė tiesiogiai dalyvavęs genocido veiksmuose, byloje ištirti duomenys leidžia teigti, jog tokioje operacijoje jis dalyvavo ir savo veiksmais padėjo kitiems sovietų okupacinės valdžios atstovams.

Prokuroras tuomet siūlė S. Drėlingui skirti septynerius metus laisvės atėmimo. Atsižvelgęs į nuteistojo silpną sveikatą ir į jo antraeilį vaidmenį nusikaltime, Kauno teismas skyrė jam penkerius metus kalėjimo. Atmetęs S.Drėlingo skundą, nutartį pernai liepą paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Po 1956 metais įvykdytos operacijos, buvęs mokytojas A.Ramanauskas - Vanagas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas kitais metais buvo sušaudytas.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų