Kauno apygardos teismas užpernai rugsėjį buvusį Kauno tarybos narį, buvusį socialdemokratą V. Venslovą pripažino kaltu dėl 14 nusikalstamų veikų ir skyrė jam kiek didesnę nei 37 tūkst. eurų baudą. Apeliacinio teismo vertinimu, V. Venslovas buvo nepagrįstai nuteistas dėl keturių nusikalstamų veikų, tarp jų – dėl vieno kyšininkavimo epizodo ir pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo.

„Teisėjų kolegija išteisino V.V. (V. Venslovą – BNS) dėl kyšininkavimo, o R. G. (verslininką Romą Gaidį – BNS) dėl papirkimo, susijusio su valties kaip kyšio davimu ir priėmimu, bei pažymėjo, kad pagal veikų padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją kyšiu nebuvo laikomas asmens papirkimas tikintis ateityje įgyti kyšio priėmėjo palankumą, o šioje byloje neįrodyta, už kokių konkrečių pageidaujamų veiksmų atlikimą ar neatlikimą vykdant įgaliojimus šią valtį vienas nuteistųjų perdavė (nupirko), o kitas priėmė“, – vieną iš epizodų nagrinėjo Apeliacinio teismo teisėjai.

Apeliacinis teismas taip pat sugriežtino V. Venslovui skirtą apribojimą trejus metus dirbti valstybės tarnyboje ir praplėtė įstaigų, kuriose jis negalės dirbti, sąrašą.

Kauno apygardos teismas pirmuoju sprendimu nuteisė ir dar tris „Kauno vandenų“ darbuotojus bei bendrovės Siurblinių skyriaus viršininkui Egidijui Dūdai skyrė 15 tūkst. eurų baudą, Tinklų skyriaus viršininkui Vytautui Rudžiui – 11,3 tūkst. eurų baudą, Techninio projektų skyriaus Statybos priežiūros grupės vyresniajam inžinieriui Stasiui Jagelavičiui – 7,5 tūkst. eurų baudą. Visiems jiems dvejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.

Apeliacinio teismo vertinimu, šiems darbuotojams skirtų baudų dydžiai yra pagrįsti ir teisingi, jos liko nepakeistos, teismas tik praplėtė apribojimo dirbti valstybės tarnyboje apimtį.

Teismas taip pat nepakeitė baudų už kyšio davimą ir kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nuteistiems keturiems verslininkams: Andriui Kazickui liko galioti anksčiau skirta 9,4 tūkst. eurų baudos, Tomui Gumbelevičiui – 5,6 tūkst. eurų, Algirdui Grybauskui – 11,3 tūkst. eurų.

Kauno apygardos teismo nuteistą verslininką R. Gaidį Apeliacinis teismas visiškai išteisino ir panaikino jam skirtą baudą.

Pirmosios instancijos teismas dar vieną verslininką Liną Bernotą buvo atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas.

Apeliacinio teismo nuomone, L. Bernotas nuo atsakomybės negalėjo būti atleistas, nes padarė kelias pakartotines nusikalstamas veikas, dėl kurių tarėsi ir jas įgyvendino skirtingu metu, o viena iš laidavimo sąlygų yra tai, kad kaltininkas nusikaltimą padarytų pirmą kartą.

Teismas L. Bernotą pripažino kaltu dėl trijų papirkimo epizodų ir skyrė jam 5,5 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, įvairius darbų ir paslaugų užsakymus bendrovėje „Kauno vandenys“ gaudavo bei išskirtinį palankumą turėjo tik tos įmonės, kurių vadovai duodavo kyšius bendrovės vadovaujančias pareigas einantiems darbuotojams.

Kyšius verslininkai mokėdavo reguliariai pagal susitarimą, nuo 3 iki 10 proc. nuo kiekvienos „Kauno vandenų“ įmonėms pervedamos sumos, apmokant už šių įmonių atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

Pasak STT, patikrinus didelę dalį 2012 ir 2013 metais bendrovėje „Kauno vandenys“ atliktų viešųjų pirkimų, nustatyta, kad per pusantrų metų kyšius mokėjusios bendrovės buvo gavusios daugiau kaip 70 užsakymų, bendra jų vertė viršija milijoną eurų.

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nurodytų bendrovės darbuotojų priimami kyšiai siekdavo 2 tūkst. eurų. Kyšiai mokėti ne tik pinigais, tačiau ir įvairiais daiktais.

Ši didelės apimties baudžiamoji byla teismą pasiekė 2015 metų rugpjūtį. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Byla taip pat susijusi ir su teisėjų korupcijos ikiteisminiu tyrimu. STT nustatė, kad tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas bendravo su savo vaikystės draugu V. Venslovu ir tarėsi, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį vienam Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis paveiktų bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį.

Šio tikslo bendrininkams nepavyko pasiekti, nes V. Venslovas buvo pripažintas kaltu, tačiau sprendimas tuomet buvo apskųstas ir byla perduota Apeliaciniam teismui. STT teigimu, abu kaltinamieji tuomet siekė, kad byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti.

Dėl šių veiksmų V. Bavėjanui buvo pareikšti įtarimai, pernai rudenį jis atleistas iš teisėjo pareigų. Šiemet lapkričio pradžioje tiek buvusiam teisėjui, tiek V. Venslovui buvo pareikšti kaltinimai dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių. Jų bylą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.

Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau per tris mėnesius gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.