Kaip nurodoma teisėjo Audriaus Grauželio rugpjūčio 13-ąją priimtoje nutartyje, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas 24 pareiškėjų grupei, jiems pašalinus ne visus liepos pradžioje nustatytus skundo trūkumus.

Anot teismo, šalindami trūkumus pareiškėjai nepateikė duomenų apie dalies migrantų sulaikymą ir apgyvendinimą be teisės pusę metų laisvai judėti.

„Todėl tolimesnis teismo procesas negalimas ir skundas grąžintinas pareiškėjams“, – teigiama nutartyje.

Ji per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Sprendimas taip pat neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą ir pateikti skundą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymą.

Užsieniečiams atstovaujantis advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vadovaujantis partneris Rytis Satkauskas BNS tvirtino nutartį ketinantis skųsti, nes pareiškėjai negalėjo pateikti jų sulaikymo įrodymų sprendimams dėl laisvės suvaržymo esą neegzistuojant.

„Be abejo, skųsime sprendimą, kadangi jis remiasi tuo, kad pareiškėjai, grupės nariai nepateikė įrodymų dėl jų sulaikymo“, – kalbėjo advokatas.

„Tokių įrodymų jie ir negalėjo pateikti, nes joks sprendimas dėl jų sulaikymo net nebuvo priimtas. Jie buvo automatiškai sulaikyti ir visa informacija apie sulaikytus asmenis yra pas institucijas“, – pridūrė R. Satkauskas.

Regionų administracinio teismo nutartį jis vadino „formaliu atsakymu“, užkertančiu kelią žmonėms, kurių teisės buvo pažeistos, jas ginti teisme.

Kolektyvinį užsieniečių skundą remia teisių gynimo organizacija „Amnesty International“.

Pareiškėjai juo prašo atlyginti žalą dėl ilgo savavališko sulaikymo Lietuvoje 2021–2022 metais paskelbus ekstremalią situaciją, pagal kurią neteisėtai sieną su Baltarusija kirtę asmenys buvo automatiškai sulaikomi.

„Amnesty International“ Europos regiono direktoriaus pavaduotoja Dinushika Dissanayake (Dinušika Disanajakė) anksčiau teigė, kad dėl Lietuvos institucijų veiksmų migrantai patyrė daugybę neteisybių, jie reikalauja „teisingumo už laiką, kuris buvo pavogtas iš jų ir jų vaikų sulaikymo metu“.

Asmenys skunde prašo po 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Konstitucinis Teismas pernai pripažino, jog neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio jų antplūdžio prieštaravo Konstitucijai.

Tuomet teigta, kad migrantai buvo apgyvendinami pusmečiui nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti, nepriėmus jokios kompetentingos institucijos sprendimo, remiantis vien faktu, kad asmenys kirto Lietuvos sieną ir pateikė prieglobsčio prašymą, tad jiems nebuvo sudaryta teisė skųsti sulaikymą. Be to, sulaikymas galėjo būti pratęstas dar tokiam pat laikui.

2021 metais, iki pradedant migrantus apgręžti pasienyje, iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Jie buvo sulaikyti ir apgyvendinti užsieniečių registravimo centruose.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams suteikus teisę apgręžti į Lietuvą neteisėtai bandančius pateikti migrantus, iki 2021-ųjų pabaigos neįleista per 8 tūkst. asmenų, iš viso iki šiol apgręžta daugiau nei 22 tūkst. užsieniečių.

„Amnesty International“ pernai išsakė kritiką ir Lietuvos įteisintai migrantų apgręžimo politikai, teigdama, kad ja „uždegama žalia šviesa žmonių stūmimui atgal į kankinimus“.