„Rengiami duomenys, analizuojamos banko sąskaitos, ar nebuvo pinigai nukreipti į vertybinių popierių biržą, ar šioje situacijoje taip pat dalyvavo brokerių bendrovė, kurią jūs minėjote („Interactive Brokers“ – BNS). Tie duomenys ikiteisminio tyrimo metu yra žinomi, tokia bendrovė yra žinoma, tačiau užbėgti įvykiams už akių ir daryti kažkokias galutines išvadas, šiandien dar nėra laikas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė D. Karčinskas.

Pasak Lietuvos banko (LB) atstovo Vaido Cibo, „Interactive Brokers“ registruota Vengrijoje – Lietuvos centrinis bankas nėra atsakingas už jos priežiūrą.

„Mano žiniomis, šita prekybos platforma yra registruota Vengrijoje ir ji yra prasinešusi, kad gali teikti paslaugas Lietuvoje – tai vadinamas paslaugų teikimas per sieną. Mes šitos įstaigos, aš nežinau, ar ten yra filialas, ar įsteigta įmonė, neprižiūrime. Už jos priežiūrą yra atsakinga ta šalis, kurioje ji yra įsteigta. Mano žiniomis, tai yra Vengrija“, – spaudos konferencijoje sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius V. Cibas.

Jo teigimu, Lietuvoje „Interactive Brokers“ neturėjo filialo, taip pat jai nebuvo suteikta jokia veiklos licencija.

„Pagal direktyvinį reguliavimą, kuris yra taikomas visu Europos Sąjungos mastu, jeigu finansų įstaiga nori teikti paslaugas kitoje valstybėje, ji turi tiesiog pranešti, tai šiuo atveju turėjo Lietuvai pranešti, kad ji čia teiks paslaugas. Ir tuo viskas yra apsiribojama“, – sakė V. Cibas.

LB interneto puslapyje „Interactive Brokers Central Europe“ priskiriama ES arba Europos ekonominės erdvės (EEE) finansų maklerio įmonių kategorijai, kurios teikia paslaugas Lietuvoje neįsisteigus.

LB atstovas V. Cibas vėliau BNS teigė, jog tai reiškia, kad Vengrijoje registruota platforma pranešė Lietuvos bankui apie čia teikiamas paslaugas.

„(Teikia paslaugas – BNS) neįsisteigus, tai reiškia, kad ji neturi Lietuvoje nieko – nei įmonės, nei filialo, jokios būstinės – manau, būstinė šiuo atveju yra Vengrijoje. Bet ji yra pasiekiama Lietuvos piliečiams ir jie gali naudotis jos paslaugomis. Tai yra paslaugų teikimas per sieną arba neįsisteigus“, – BNS aiškino V. Cibas.

Jo teigimu, apie tokias paslaugas pranešančios įmonės nėra išsamiau vertinamos – pagal ES direktyvą pakanka, kad jos būtų registruotos Bendrijos arba EEE šalyje.

„Jokių vertinimų nedarome, nes tai kaip tik būtų ribojimas. O direktyva kaip tik sako, kad ribojimų neturėtų būti – jeigu norima teikti paslaugas Europos Sąjungos šalyje, tai jokių ribojimų neturėtų būti“, – aiškino V. Cibas.

Tie duomenys ikiteisminio tyrimo metu yra žinomi, tokia bendrovė yra žinoma, tačiau užbėgti įvykiams už akių ir daryti kažkokias galutines išvadas, šiandien dar nėra laikas.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę laikinai areštavo daugiau nei 5,485 mln. eurų vertės Š. Stepukonio piniginių  lėšų ar kito turto bei uždraudė disponuoti jo vardu atidarytomis sąskaitomis, įskaitant ir platformą „Interactive Brokers Central Europe“.

„BaltCap“ fondo įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei Lenkijos „En Efficiency“ iš Š. Stepukonio bei „Interactive Brokers“ prašo priteisti 5,48 mln. eurų. 

Nutartį priėmęs teisėjas Vaclovas Paulikas BNS pranešė, kad ieškovės prašė bylos medžiagą pripažinti nevieša, todėl kol šis prašymas nėra patenkintas (dėl jo bus sprendžiama gavus kitos šalies atsiliepimus), jo galimybės teikti informaciją yra gana ribotos.

Be to, vasario 14 dienos nutartis dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kontoros „TGS Baltic“, atstovaujančios „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonių interesams, advokatė Dovilė Armalytė portalui vz.lt anksčiau sakė, kad dalis Š. Stepukonio pasisavintų lėšų 2021–2022 metais galėjo būti panaudotos investuoti į rizikingas finansines priemones per „Interactive Brokers Central Europe“ platformą – šios lėšos, jos žiniomis, buvo prarastos. Pasak jos, platforma padarė pažeidimų nevykdydama savo pareigų.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

„BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo.

Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų.

Teismas pernai gruodį laikinai areštavo tokios vertės Š. Stepukonio turtą, įskaitant ir laikomą lošimų bendrovėse.