Latvijos teisėsauga ketvirtadienį skelbė, kad per tarptautinę operaciją, kuriai vadovavo Europos prokuratūra, 16-oje Europos šalių buvo atlikta daugiau kaip 300 kratų, iš viso Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje buvo sulaikyti 32 asmenys.

Šiuo metu nustatyta, kad bendrai ES valstybių biudžetams dėl šios įtariamos nusikalstamos veikos galėjo būti padaryta beveik 300 mln. eurų žala.

Kaip penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), organizuotos grupės nariai Lietuvoje įsteigė ir naudojo mažiausiai devynias bendroves.

Preliminariais skaičiavimais, vien jų padaryta žala ES šalių narių biudžetams sudaro apie 40 mln. eurų.

Didžiausios žalos padarytos Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų biudžetams. Lietuvos biudžetui padaryta žala tikslinama.

Dėl Lietuvoje sulaikytų dviejų įtariamųjų Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl griežčiausių kardomųjų priemonių skyrimo.

Vienam iš jų teismas skyrė suėmimą, kitam – intensyvią priežiūrą, jam uždėta elektroninė apykojė.

Nusikalstamoje veikloje naudotų bendrovių sąskaitoms bei įtariamųjų turtui, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 2 mln. eurų, taip pat pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. FNTT pažymi, kad minėta suma dar gali keistis.

Koordinuodami veiksmus su kitų valstybių teisėsaugos institucijomis bei Europos prokuratūra, FNTT pareigūnai lapkričio pabaigoje pareigūnai atliko virš 20 kratų Vilniuje, Kaune ir kitose vietose.

Jų metu buvo paimti tyrimui reikšmingi daiktai, kompiuterinė technika, aptikti organizuotos grupės narių naudojami prekių sandėliai, kuriose buvo vykdomas prekių perpakavimas ir išsiuntimas į kitus sandėlius arba pirkėjams.

Tarptautinio tyrimo duomenimis, grupuotė 16-oje ES valstybių narių įsteigė įmones, kurios veikė kaip teisėti elektroninių prekių tiekėjai. Iš viso per internetines parduotuves Bendrijoje buvo parduota populiarių elektroninių prietaisų už daugiau nei 1,48 mlrd. eurų.

Pirkėjai už įsigytas prekes sumokėjo PVM, o bendrovės galbūt per fiktyvių įmonių grandinę neįvykdė savo mokestinių prievolių. Pajamos, gautos pardavus prekes, būdavo pervedamos į lengvatinio apmokestinimo sąskaitas.

Latvijos Valstybinė pajamų tarnyba (VID) sakė turinti pagrindo manyti, kad sukčiavimo schemą sudarė daugiau kaip 400 įmonių, kurios taip pat galėjo plauti pajamas iš prekybos narkotikais, įvairių kibernetinių nusikaltimų ir investicinio sukčiavimo.

Be to, latvių Finansų žvalgyba nustatė galimą Rusijos organizuoto nusikalstamo pasaulio įtaką. Jos duomenimis, Rusijos nusikaltėlių tinklai galėjo būti įsitraukę į schemą galbūt investuodami lėšas mainais už periodinius mokėjimus ir darydami įtaką kai kuriems jos valdymo aspektams.

Per kratas teisėsauga konfiskavo išmaniųjų telefonų už daugiau nei 47,7 mln. eurų, keletą prabangių automobilių, juvelyrinių dirbinių, naujų auksinių laikrodžių, ginklų, narkotikų ir 126 tūkst. 965 eurus grynaisiais pinigais. Taip pat įšaldytos 62 banko sąskaitos keliose šalyse.