Nemalonų keturių grandinėmis surakintų jaunų žmonių vaizdą oro uoste teko išvysti išvykstantiems keleiviams. Žmonės spėliojo, ką tuo norėta parodyti.

„Išnaudojimas vaikų ir visa kita, galbūt prievarta“, – spėjo vienas. Paklaustas, ar mano, kad pasaulyje egzistuoja prekyba žmonėmis, teigė: „Tikriausiai egzistuoja, bet man neteko susidurti.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įarše:

„Vergovė, jeigu gerai suprantu“, – tokį atsakymą pateikė kitas keleivis. Uždavus tokį pat papildomą klausimą, sakė: „Gal ne tokia forma, kaip mes įpratę, bet manau, kad yra.“

„Kaip supratau, tai kad išveža žmones į užsienį dirbti per prievartą“, – teisingai spėjo dar vienas iš Lietuvos išvykstantis asmuo.

Nevyriausybininkai sako, kad žmonių išnaudojimas vis dar egzistuoja ir teigia, jog reikia mokėti atpažinti tokį reiškinį ir žinoti, kaip padėti į įvairiausias pinkles įsipainiojusiems žmonėms.

Pasak policijos pareigūnų, prekyba žmonėmis šiais laikais labiausiai pasireiškia per priverstinį darbą. Žmonės tikinami, kad darbas bus nesunkus, atlyginimas geras, o paaiškėja, kad krūvis žiaurus, o pinigai menki arba būna, kad jų išvis negauna.

„Išvažiuoja pagal skelbimus ieškodami daugiau apmokamo darbo ir ten įkliūva į prekybos žmonėmis pinkles“, – pasakojo Vilniaus antrojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Diana Ponidzelskienė. Paklausus, kokio pobūdžio prekyba žmonėmis dažniausia, teigė: „Seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo statybose, žemės ūkyje, siuvyklose.“

Lietuviai dažniausiai išnaudojami užsienyje, o Lietuvoje taip išnaudojami darbuotojai iš trečiųjų šalių. Visų jų darbo sutartys atrodo gražiai, tačiau tikrovė kitokia.

Panašią inscenizaciją teko išvysti ir traukiniu keliaujantiems žmonėms.

Ne paslaptis, vyrai daugiausia išnaudojami statybose, moterys – žemės ūkyje, siuvyklose, bet skaudžiausios istorijos girdimos iš viešnamių. Net 19 iš 20 seksualinį išnaudojimą patiriančių parduotų žmonių – moterys.

„Seksualiniame darbe tikrai yra daug jaunų merginų, ypač įdarbintų Vokietijoje viešinamuose. Įbaugintos, šantažuojamos, kad nuotraukos, vaizdo įrašai bus išplatinti“, – kalbėjo Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė Natalija Kurčinskaja.

Įbaugintos, šantažuojamos, kad nuotraukos, vaizdo įrašai bus išplatinti.

Deja, teisėsaugai sunkiai sekasi kovoti su prekyba žmonėmis. Tyrimų skaičiai – neįspūdingi.

„Apie 30 ikiteisminių tyrimų, bet viename ikiteisminiame tyrime nukentėjusių gali būti ir apie 100 asmenų“, – skaičiavo D. Ponidzelskienė.

Nevyriausybininkai sako, kad žmonėms paprasčiausiai gėda kalbėti, į kokias baisias pinkles jis patenka. Nukentėjusiesiems padedanti organizacija „Caritas“ taip pat turi vos 11 bylų.

„11 bylų, ne 111. Žmogui, kuris patenka į tokias situacijas, yra labai sudėtinga nuolat išgyventi tą patį, visos apklausos, visi procesai, žmogus nuolat turi grįžti prie tų patirčių“, – teigė „Caritas“ Nukentėjusių nuo nusikaltimų pagalbos centro vadovė Ieva Čičelytė.

„Bijo arba neatpažįsta. Pavyzdžiui, seksualinį išnaudojimą atpažįsta, priverstinio darbo – neatpažįsta, žmogumi būna manipuliuoja, kad atlyginimą gaus dar po mėnesio, dar po dviejų, kad yra skolingas. Žmogus, išvažiavęs į užsienį, laukia, jis trapus, pažeidžiamas, tikisi gauti tą atlyginimą“, – aiškino D. Ponidzelskienė.

Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad pernai pasaulyje būta apie 30 mln. šiuolaikinės vergovės aukų.