Pereiti į pagrindinį turinį

Virtualiam patruliui – beveik mėnuo: atskleidė, kokie atvejai dažniausiai patenka į akiratį

2021-04-29 02:00

Beveik prieš mėnesį elektroninėje erdvėje darbą pradėjo policijos virtualus patrulis. Policijos atstovai pasidalijo, kokius darbus per šį laiką jis nuveikė, ir kokie nusikalstamų veikų atvejai dažniausiai patenka į akiratį.

Virtualiam patruliui – beveik mėnuo: atskleidė, kokie atvejai dažniausiai patenka į akiratį
Virtualiam patruliui – beveik mėnuo: atskleidė, kokie atvejai dažniausiai patenka į akiratį / freepik.com, feisbuko nuotr.

„Pagrindinė mūsų užduotis – nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija elektroninėje erdvėje. Mes reaguosime tik į akivaizdžius elektroninėje erdvėje daromus ar rengiamus daryti teisės pažeidimus. Pastebėjus galimą teisės pažeidimą asmenys bus įspėti, kad nutrauktų galimai neteisėtus veiksmus, o jų nenutraukus – surinkta informacija bus perduodama atitinkamam policijos padaliniui  tolimesniam tyrimui“, – tokiais žodžiais savo misiją socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kovo 31-ąją įvardijo naujas policijos padalinys – virtualus patrulis.

Remiantis portalo žurnalistams pateiktais duomenimis, per šį laiką, nuo „patruliavimo“ elektroninėje erdvėje pradžios, policijos virtualiam patruliui pavyko išsiaiškinti ir perduoti tolimesniam nagrinėjimui tris galimus neapykantos kurstymo atvejus, penkis galimus sukčiavimo atvejus, du svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo atvejus, vieną disponavimo pornografinio turinio dalykais atvejį bei du draudžiamų ginklų taikiklių ar jų priedėlių laikymo atvejus.

„Apie nusikalstamas veikas praneša tiek patys piliečiai per policijos virtualaus patrulio puslapį, tiek patys pareigūnai stebi elektroninę erdvę ir užfiksuoja galimus teisės pažeidimus. Gavęs pranešimą apie teisės pažeidimą arba pats užfiksavęs jį, virtualus patrulis pranešimą registruoja policijos sistemoje ir perduoda jį tirti atitinkamiems padaliniams. Taip pat imasi visų reikalingų priemonių, kad panašūs nusikaltimai nesikartotų. Pavyzdžiui, kreipiasi į „Facebook“ grupės administratorių, kad šis pašalintų skelbimą, kuriuo yra sukčiaujama“, – apie policijos virtualaus patrulio veikimo ypatumus pasakojo pareigūnai.

Paklausti, kokių galimai nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje vis dėlto pavyko  pastebėti daugiausiai, teigta, kad dominuoja įvairūs sukčiavimo būdai, tarkime, kai žmonės, pirkdami kokią nors prekę, iš anksto perveda pinigus, o vėliau nei prekės, nei pinigų negauna.

Pastarojo pobūdžio informacija su užfiksuotais susirašinėjimo vaizdais balandžio 21 dieną buvo pasidalyta ir Policijos virtualaus patrulio „Facebook“ paskyroje.

Policijos virtualaus patrulio feisbuko nuotr.

Čia matyti, kad prekę norinčiam pirkti žmogui kyla klausimų, kodėl pardavėjo, su kuriuo socialiniame tinkle jis susirašinėja, duomenys apie tapatybę skiriasi – banko sąskaita išduota kito žmogaus vardu. „Kodėl tavo vardas Mantas, o sąskaitos – kitas?“, – rašė pirkėjas. „Todėl, kad mano tikras vardas Jokūbas“, – atrašė jam pardavėjas, tikindamas, kad toks nesutapimas todėl, kad kažkas esą jo vardu feisbuke jau yra užsiregistravęs.

Pasidaliję šiuo ir dar vienu panašaus pobūdžio atveju Policijos virtualaus patrulio paskyroje, pareigūnai rašė: „„Nemokamas sūris tik pelėkautuose“ – tai senas, geras posakis, apie kurį vertėtų pagalvoti prieš susiviliojant pasiūlymu prekę įsigyti dvigubai ar trigubai pigiau. Deja, bet labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet dešimt ar 20 eurų pervedama daug negalvojant, o negavus prekės per daug neieškoma, nes suma nedidelė, nes sugaištas laikas ir nervai yra brangiau – tuo dažniausiai ir naudojasi smulkūs internetiniai sukčiautajai“.

Policijos virtualaus patrulio feisbuko nuotr.

Todėl patarė išlikti budriems, o ketinant įsigyti prekę internetu, atlikti minimalų pardavėjo „tyrimą“:

– atkreipti dėmesį ar banko sąskaitos savininko vardas ir pavardė sutampa su pardavėjo;

– kokią informaciją prašoma nurodyti pavedimo paskirtyje;

– perskaityti komentarus ir pažiūrėti, ar tarp jų nėra jau nuo pardavėjo nukentėjusių asmenų;

– visada į „Facebook“ ar „Google“ paiešką įsivesti pardavėjo vardą ir pavardę, nes informacijos apie aferistus galima rasti įvairiose grupėse.

„Ir svarbiausias patarimas – jeigu bent šiek tiek abejojate pardavėju – geriau nepirkite, kad ir koks patrauklus atrodytų pasiūlymas. Nukentėjus nuo sukčiautųjų – kuo greičiau apie tai praneškite policijai naudojantis elektroninių paslaugų portalu www.epolicija.lt“, – akcentuojama Policijos virtualaus patrulio paskyroje.

Kiek asmenų nubausta per beveik mėnesį virtualaus „patruliavimo“, pareigūnai pasakyti negalėjo, nes daugeliu atvejų tebevykdomi tyrimai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų