Inspektoriai tikrina, ar uogos ant prekystalių tinkamos valgyti. Turguose yra ne tik braškių iš Lenkijos ir Graikijos, bet ir lietuviškų. Tačiau iš kur jos iš tiesų atkeliavusios – pardavėjo sąžinės reikalas. Visgi po inspektorių patikrų aiškėja, kad pirkėjai klaidinami.

Tokių pardavėjų, kurie nelabai patys žino, lietuviškos jų braškės ar atkeliavusios iš kitur, – daugybė. Pas kai ką ir kilmės šalis pasikeičia, vos tik pasirodžius inspektoriams.

„Kilmės šalis kai kur nenurodoma ar nurodoma klaidingai. Nenurodomas tiekėjas“, – teigė maisto produktų inspektorė Jurgita Sargiūnienė.

Šiaip ne taip inspektoriams radus, kaip tikėtina, lietuviškų braškių, prekeivei teko darbus baigti ir braškes nukrauti nuo prekystalio. Pardavėja neturėjo jokių dokumentų, net ir asmens. Prekes susirinkti buvo priverstas ne vienas. Prekybininkai, neturintys dokumentų, sutartinai teisinasi, kad ši diena – jų pirmoji darbe ir dokumentų susitvarkyti nespėjo.

Kilmės šalis kai kur nenurodoma ar nurodoma klaidingai. Nenurodomas tiekėjas.

„Žinau, kad reikia dokumentų. Bet pirmą dieną aš dar nieko nespėjau. Aš visą laiką pasiimu. Pernai buvau pasiėmusi verslo liudijimą“, – aiškinosi viena iš prekeivių.

Inspektorės randa ir tokių, kurie prekiauja neturintys nei higienos pasų, nei žino, kaip reikia elgtis su maistu.

O pirkėjai sako pasitikintys prekeiviais. „Daugiausiai renkuosi lietuviškas, nuo stalo, tik atvežtas. Kadangi jos šviežios, jų koteliai žali, ką tik nuskintos, buvusios darže“, – kalbėjo pirkėjas.

Kol tikrino braškes, inspektoriai gerokai praretino ir kitų uogų asortimentą. Nemažai jų laikytos taip, kaip papuolė. „Kai kurie maisto produktai laikomi ant grindų, ant žemės. Be to, yra tokia problema, kad pjaustomi arbūzai. Lauko sąlygomis arbūzai negali būti pjaustomi, nes yra pažeidžiamos higienos sąlygos, laikymo sąlygos“, – sakė maisto produktų inspektorė.

Jeigu prekeivis pirmą kartą pričiuptas inspektorių, jis gauna tik įspėjimą. Jeigu pažeidimai kartojasi, laukia ne vieną šimtą eurų siekiančios baudos.