Plačiau situaciją komentavo VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas.

– Pirmiausia, tarnyba vertina, kad tai yra tyčinis veiksmas, kadangi pasieniečiai žino, kur yra valstybės siena ir norėdami palengvinti savo patruliavimą, įėjo į mūsų valstybės teritoriją, pakeliavę, grįžo atgal į Baltarusiją.

– Ar tai buvo tyčinė provokacija, ar norėjimas palengvinti savo tarnybą?

– Dabar, kadangi vertiname šią situaciją, konkrečiai pasakyti negalime.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip Lietuvos pasieniečiai reagavo, kai pamatė, kad į Lietuvos teritoriją įžengė užsienio pareigūnai su ginklais?

– Pareigūnai reagavo pagal nustatytus algoritmus, stebėjo situaciją ir vertino ją adekvačiai dėl jų sprendimų, kadangi asmenys ginkluoti, kokias priemones priimti. 

– Tai yra ne pirmas kartas, kai baltarusių pasieniečiai patenka į Lietuvos teritoriją ir kiekvieną kartą yra į tai reaguojama, kontaktuojama su Baltarusijos sienos apsaugos tarnybos atstovais. Ar pavyksta su jais vesti dialogą, ar išvis gaunate kokius nors atsakymus į savo paklausimus?

– Sakykime taip, kad yra toks institutas, valstybės sienos įgaliotinio, kol neprasidėjo migrantų krizė, tie mūsų paklausimai buvo vertinami ir gaudavome atsakymus. Šiandien tokia situacija neadekvati ir kita pusė į mūsų pranešimus nelabai reaguoja.

– Ar tiesa, kad smarkiai pasikeitė per pastaruosius porą metų kilus migrantų krizei ir pačių pasieniečių santykiai? Pasieniečiai yra pasakoję, kad dar iki tol, kol politinė situacija buvo šiek tiek stabilesnė, vykdavo, kad ir draugiškos futbolo varžybos. Pasieniečiai vieni kitus pažinojo, pasisveikindavo susitikę tarnybos metu. O dabar dar kartais baltarusiai ir ginklais pamojuoja lietuviams. Ar tai tiesa?

– Nuo 2020 metų situacija kardinaliai pasikeitė, matyt, ten yra uždraustas bendravimas su mūsų tarnybos pareigūnais, o mes reaguojame pagal savo algoritmus.

– Baltarusijos pareigūnai į Lietuvos teritoriją įžengė jau nebe pirmą kartą, kaip pastaruoju metu dažnai tokių incidentų įvyksta?

– Šiais metais pirmas incidentas. Dabar priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, daugiau dėl šio įvykio komentuoti negalime.

– O ankstesniais metais kaip dažnai būdavo?

– Pasitaikydavo atvejų, bet ne taip dažnai, kad tie pažeidimai būtų.

– Ar tai galėjo būti Lietuvos pasieniečių budrumo patikrinimas ir žiūrėjimas, kaip Lietuva yra pasiruošusi reaguoti?

– Pilnai galime daryti tokią prielaidą, kad galėjo būti patikrinimas, kiek mes matome ir kaip reaguojame, kokie mūsų algoritmai.

– Kokia padėtis su migrantais? Ar pasieniečiai mato palei sieną su Baltarusija migrantų, ar jie bando patekti į Lietuvą?

– Šiais metais turėjome tik vieną atvejį. Sausio 15 dieną, kai keturi migrantai Vilniaus rinktinės ruože Padvarionių užkardos bandė prieiti prie fizinio barjero, tačiau pamatę mūsų sargybas, pasitraukė į gilumą. Daugiau tokių atvejų šiais metais neturėjome.

– Ką šiais metais reiškia ta ramybė? Ar jau galima iš to daryti išvadas? Galbūt srautai bus kreipiami kur nors kitur? Ar Baltarusija atsisako pamažu tokios taktikos?

– Čia greičiausiai oro sąlygos, kadangi ir šaltis, ir sniego sluoksnis didelis, migrantams trukdo laisvai judėti.