Žmogžudystės lietuviams įaugusios į kraują? Pereiti į pagrindinį turinį

Žmogžudystės lietuviams įaugusios į kraują?

2009-09-03 11:37
Žmogžudystės lietuviams įaugusios į kraują?
Žmogžudystės lietuviams įaugusios į kraują? / Lauris Viksne (BFL) nuotr.

Turbūt nėra šalies, kurioje gyvenantys lietuviai nebūtų įvykdę nors vienos žmogžudystės. Jų aukomis tampa ir vietos gyventojai, ir tautiečiai. Ten, kur lietuvių bendruomenės didelės, žmogžudysčių skaičius taip pat didesnis.

Trečiadienį Lietuvą pasiekė dar viena šiurpi žinia: lietuvis Deividas Kupreščenka Didžiojoje Britanijoje pripažintas kaltu dėl penkių vaikų tėvo nužudymo. Vaikinui vos aštuoniolika. Bylą nagrinėjęs teisėjas neabejoja, kad D.Kupreščenka už grotų praleis visą likusį gyvenimą.

Kad Lietuva – banditų ir prostitučių tėvynė tikriausiai mano ne vienas užsienietis, nes nuo Ispanijos iki Brazilijos tautiečiai savo gimtąją šalį dažniausiai garsina nusikaltimais. Portalas primena šiurpiausius iš jų.

Auką sukapojo

Pernai kovą Škotiją sukrėtė šiurpi 35 metų lietuvės Jolantos Blėdaitės žmogžudystė. Brekino mieste dirbusi moteris prieš mirtį buvo žiauriai kankinta, kad pasakytų savo banko kortelės PIN kodą, vėliau uždusinta pagalve, jos kūnas sukapotas ir išmestas į jūrą Arbrouto uoste.

Nužudytosios galvą Arbrouto paplūdimyje praeitų metų balandžio 1 dieną rado pajūryje žaidusios aštuonerių ir vienuolikos metų amžiaus seserys. Nukirstas moters rankas ir į lagaminą sugrūstas kitas kūno dalis policija vėliau rado apieškojusi pakrantę.

Dėl šios žmogžudystės iki gyvos galvos nuteisti 20 metų Aleksandras Skirda ir 41 metų Vitas Plytnikas.

A.Skirda prieš šią žmogžudystę buvo pasižymėjęs ir Vokietijoje, kur 2001 metais, susiginčijęs dėl pinigų, netoli Štutgarto nudūrė žmogų.

Mirtinas konfliktas diskotekoje

Pernai Šiaurės Airijoje iki gyvos galvos buvo nuteistas 25 metų Mantas Pauliukonis. Jis buvo pripažintas kaltu dėl 2007 m. įvykdytos latvio Aleksandro Filusino žmogžudystės.
Lietuvio ir latvio konfliktas, įvykęs Šiaurės Airijos diskotekoje baigėsi tragiškai. Stvėręs peilį, M.Pauliukonis kelis kartus dūrė A.Filusinui.

Nužudytajam peiliu buvo subadyta koja ir pažeista šlaunies arterija. Dėl šio sužeidimo A.Filusinas nukraujavo ir mirė ligoninėje.

Šeimos tragedija Norvegijoje

2007 m. gruodžio 14 d. Haramsioje - netoli Olezundo miesto esančioje Norvegijos saloje – savo namuose buvo rasti negyvi sutuoktiniai iš Lietuvos: 28 metų vyras ir 27 metų moteris.

Gruodžio 13 d. vidurdienį moters bendradarbiai įtarę kažką negero pranešė policijai, kad lietuvė neatėjo į darbą. Policija į salą pasiuntė greitosios medicinos pagalbos sraigtasparnį, kurio įgula ir surado negyvą porą.

Ši lietuvių pora Haramsiojos saloje, kurioje gyvena vos 850 žmonių, gyveno daugiau kaip dveji metai. Moteris turėjo nuolatinį darbą, ji dirbo mechanike bendrovėje „Akre Mekaniske“. Vyras uždarbiavo dirbdamas atsitiktinius darbus pas ūkininkus.

Pasak kaimynų, moteris greit integravosi į visuomenę, išmoko norvegų kalbą ir sutarė su kolegomis. Vyrui prisitaikyti sekėsi sunkiau, jis nekalbėjo norvegiškai ir laikėsi nuošaliai. Kaimynai pastebėjo, kad vyrui buvo sunku susitaikyti su tuo, jog sugyventinei geriau sekasi. Jis buvo nebendraujantis ir pavydus. Visus kontaktus su kaimynais palaikė tik moteris.

Buvo apklausti kaimynai ir apžiūrėta įvykio vieta. Į Haramsioją atvyko kriminalinės policijos specialistai iš Oslo.

Policija greitai atmetė nužudymo versiją, todėl žudiko net neieško. Nuspręsta, kad vyras nužudė moterį ir nusižudė pats. Lietuvoje pora buvo palikusi du mokyklinio amžiaus vaikus, kurie tuomet lankė 1 ir 2 klasę.

Žmogžudystė dėl telefono

2007 m. liepos 7 d. statybose dirbęs 27 metų Gintaras Šukys savo namuose Alibon Gardens, Dagenhame (Jungtinė Karalystė) suorganizavo pikniką, į kurį pakvietė kelis draugus.

Vakarėliui įsibėgėjus vienas jo dalyvis Mindaugas Duna sode pametė mobilųjį telefoną. Prieš tai su šeimininku alkoholį gėręs vyras su juo dėl to susiginčijo ir smogė pastarajam į veidą.

Jau anksčiau Lietuvoje už nusikaltimus, kuriuos padarė apsvaigęs nuo alkoholio, teistas G. Šukys pasibaisėjusių svečių akivaizdoje griebė peilį ir du kartus juo smogė draugui. Nuo patirtų sužalojimų M.Duna mirė Romfordo Queens ligoninėje.

G. Šukys kartu su žmona ir vaiku Jungtinėje Karalystėje gyveno nuo 2006 metų.

Pakėlė ranką prieš vyrą

2008 m. gruodžio pabaigoje keturių vaikų motina Daiva stojo prieš teismą Didžiojoje Britanijoje. Moteris kaltinta savo vyro Gintaro nužudymu. Vyras mirė savo namuose Northamptone nuo vienintelės durtinės žaizdos krūtinėje.

36 metų Daiva iki žmogžudystės Didžiojoje Britanijoje gyveno tik du mėnesius.

34 metų Gintaras buvo sužeistas savo namuose gruodžio 17 d. Nors, atskubėjus medikams jis dar buvo gyvas, tačiau gydytojams jo gyvybės išgelbėti nepavyko.

Susidorojo su tautiečiais

Du tautiečius JAV nužudžiusiam 27 metų Rolandui Milinavičiui teismas skyrė kalėjimą iki gyvos galvos. Netoli Atlantos JAV pietryčiuose esančiame Alfaretos mieste automobiliais prekiavęs Rolandas Milinavičius 2007 metų liepą nušovė savo firmos darbuotojus - 28-erių Martyną Simokaitį ir 25-erių Ingą Contreras.

M.Simokaitį verslininkas nušovė keliais šūviais į galvą ir viršutinę kūno dalį, o I.Contreras žuvo nuo vienintelio šūvio į galvą. Nužudytųjų kūnus aptiko ir apie įvykį policijai pranešė R.Malinavičiaus žmona.

Po įvykio R.Malinavičius slapstėsi, tačiau po dviejų dienų pats prisistatė į policiją ir paaiškino, jog nusikaltimą įvykdė jausdamas stiprų stresą dėl stringančio verslo ir nuolatinių nužudytųjų prašymų pakelti atlyginimus. Esą jo nervai neišlaikė, todėl griebėsi ginklo.

Bylą nagrinėjęs teismas pripažino R.Milinavičių kaltu dėl žmogžudystės sunkinančiomis aplinkybėmis ir skyrė jam kalėti dukart iki gyvos galvos ir dar dešimt metų.

Po nusikaltimo paspruko

2008 m.spalį, Kylyje pradėta nagrinėti bylą, kurioje 42 ir 45 metų lietuviai kaltinami 2003 m. rugpjūčio mėn. automobilių stovėjimo aikštelėje netoli miestelio Bösdorf (apie 50 km į šiaurę nuo Lübecko) apvogę bei nužudę automobilių prekeivį.
Kaltinamieji prekeivį pasikalbėti pasikvietė į motelį. Po to visi kartu nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur vyras buvo nušautas dviem dviem šūviais į galvą. Apvogę nužudytąjį, lietuviai jo lavoną paliko ant užpakalinės automobilio sėdynės su užtamsintais stiklais. Nužudytasis buvo rastas tik po kelių dienų.

Tik vėliau paaiškėjo, kad po nusikaltimo lietuviai dar kurį laiką pagyveno Hamburge, paskui vienas iš jų išvažiavo į Lietuvą, o kitas – į Angliją. Žmogžudyste kaltinami vyrai buvo suimti Vilniuje ir balandžio mėnesį perduoti Vokietijai.

Auka – garsi psichologė

2004 m.gruodžio 30 d. Stokholmo teismas paskelbė bausmes dviem lietuviams, kaltinamiems garsios švedų psichologės žmogžudyste. Kaunietis Vidmantas Varkalis nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, o iš Jonavos kilusi Kūno kultūros akademijos studentė Gintarė Bakšaitytė įkalinta ketveriems metams.

56-erių metų Helena Bering, kalėjimuose dirbusi psichologė, dingo tų pačių metų rugpjūčio 18-ąją Stokholme. Netrukus teisėsaugininkai nustatė, jos moteris buvo užpulta ir pagrobta prie vienos iš parduotuvių Švedijos sostinėje.
Prabangus H.Bering automobilis “Chrysler Grand Voyager” buvo aptiktas prie Niuneshamno, nuo Stokholmo nutolusios 70 kilometrų, prieplaukos. Moters kūnas rastas tik po 11 dienų pakeliui iki šios vietos esančiame miške, netoli Balstos miestelio.

Nustatyta, jog garsi psichologijos profesorė nužudyta ne mažiau kaip dešimčia smūgių peiliu į nugarą ir krūtinę. Moteris mirė vietoje. Iš H.Bering piniginės nusikaltėliai pagrobė apie 1500 Švedijos kronų (maždaug 585 litus) ir mobiliojo ryšio telefoną. Neabejota, jog užpuolikai aukos automobiliu nuvyko į Niuneshamno uostą, iš kurio, palikę mašiną, keltu persikėlė į Ventspilį.

Psichologės nužudymas sukrėtė visą Švediją. H.Bering priepšaskutinę savo gyvenimo dieną dalyvavo ją išgarsinusios televizijos laidoje, kur kalbėjo apie nuteistųjų teises. Iš pradžių net įtarta, jog švedė galėjo būti nužudyta iš keršto.

Nusikaltimą ėmęsi tirti teisėsaugininkai itin atidžiai patikrino Ventspilio kelto keleivių sąrašus. Švedijos pasienio pareigūnai buvo pasižymėję dviejų lietuvių pasų numerius, mat šie keleiviai, vykę be automobilio, savo nervingumu ir įtartinu elgesiu atkreipė pasieniečių dėmesį. Nusikaltimo pėdsakai į Lietuvą atvedė dar ir po to, kai pareigūnai ėmė aiškintis, kas ir kur naudojasi nužudytosios mobiliuoju telefonu.

Rugsėjo mėnesį Švedijos teisėsaugos pareigūnai su tarptautinės pagalbos prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą ir sostinės policiją, prašydami suimti 37-erių metų kaunietį V.Varkalį bei vienoje kajutėje su juo plaukusią 20-metę G.Bakšaitytę.

Spalio 4-ąją Vilniaus miesto kriminalinės policijos pareigūnai taksistu dirbantį V.Varkalį sulaikė Kaune, prie “Hyper Maxima” prekybos centro. G.Bakšaitytė, Kūno kultūros akademijos studentė, sulaikyta po dviejų dienų.

Abu įtariamieji dar apklausų Lietuvoje metu prisipažino nužudę Švedijos pilietę. Paaiškėjo, jog psichologę jie užpuolė ketindami apiplėšti. Grįždami iš Norvegijos, kur uždarbiavo skindami braškes, lietuviai neva nukentėjo nuo vagių, todėl sumanė patys ką nors apiplėšti. Jie prie parduotuvės nusižiūrėjo solidžiai atrodančią vyresnio amžiaus moterį, kurią angliškai užkalbino G.Bakšaitytė, klausdama kelio. Tuo metu V.Varkalis įlipo į H.Bering mašiną ir ėmė grasinti jai peiliu. Užpuolikai su įkaite šios automobiliu nuvažiavo apie 60 km į šiaurę nuo Stokholmo. Pakeliui jie pagrobė jos piniginę bei mobiliojo ryšio telefoną.

Švedė buvo išlaipinta miške, kur V.Varkalis smogė jai kelis kartus peiliu į krūtinę bei nugarą. Vėliau ta pačia mašina lietuviai nuvažiavo iki uosto, kur keltu persikėlė į Ventspilį.

Lietuviai net neįtarė pakėlę ranką prieš garsią Švedijos psichologijos profesorę.

Istorija paženklinta žmogžudystėmis

Lietuvos istorija prieš 1000 metų prasidėjo nuo nužudymo.
Netrūko jų ir vėliau, todėl galima drąsiai sakyti, jog šis nusikaltimas mums įaugęs į kraują. Žudome dabar, žudėme ir anksčiau.

Yra duomenų, kad net Rusijos imperatorių Pavlą Pirmąjį nužudė ne kas kitas, o sąmoksle dalyvavę lietuviai.

1796 metų lapkričio 6 d. staiga mirus visagalei Rusijos imperatorei Jekaterinai II, naujuoju Rusijos imperatoriumi tapo jos sūnus keturiasdešimt dvejų metų Pavlas I.

Tapęs imperatoriumi, saugodamasis pasikėsinimų, Pavlas pasistatydavo brangiai kainavusius Michailovsko rūmus, panašius į tvirtovę. Tačiau Pavlas pamiršo svarbiausią dalyką - sąmokslą vykdo žmonės, kurie tam reikalui būna drąsūs, energingi, sumanūs.

Sąmokslo prieš Pavlą organizavimo pradininkas buvo grafas Petras fon Palenas, kurį Pavlas per neapsižiūrėjimą paskyrė Peterburgo kariniu generalgubernatoriumi. Palenas suprato, kad Pavlas atsisakys jo paslaugų, tad stojo į išdavystės kelią. Jis siekė sugriauti imperatoriaus autoritetą šalies ir užsienio visuomenės akyse. Į sąmokslą įsijungė ir vicekancleris N.Paninas, Lietuvos generalgubernatorius generolas Benigsenas ir buvęs Jakaterinos meilužis kunigaikštis P.Zubovas, kuris kiekvieną dieną drebėjo, kad tik nesukėlus imperatoriaus pykčio priepuolio ir kad neatsidūrus tremtyje. Prie sąmokslininkų prisijungė ir Platono broliai. Apie ruošiamą sąmokslą žinojo imperatoriaus sūnūs Aleksandras ir Konstantinas.

1801 m. pradžioje sąmokslo vadai pasistengė pašalinti kai kuriuos asmeniškai ištikimus Pavlui žmones ir sukliudė jiems grįžti į sostinę. Buvo nutarta operaciją įvykdyti 1801 m. kovo 11 d. Šią dieną sąmokslininkai pasistengė sukelti Pavlo pyktį prieš tą pulką, kuris saugojo rūmus. Pavlas įsakė nušalinti sargybas.

Tos dienos vakare kunigaikštis P.Zubovas surengė didelę puotą, kurioje dalyvavo daugybė generolų ir aukštųjų karininkų, prijaučiančių sąmokslui. Puotos metu P.Zubovas pasakė karštą kalbą, nukreiptą prieš imperatorių. Pagaliau stipriai išgėrę sąmokslininkai patraukė į Michailovską. Prie imperatoriaus miegamojo stovėjęs kamergusaras suprato, kas dedasi, ėmė ginklu priešintis ir šauktis pagalbos. Pagalbos negalėjo būti, nes visos sargybos buvo likviduotos.

Sąmokslininkai sumišo ir nežinojo, ką toliau daryti. Priekyje ėjęs P.Zubovas, iš prigimties didžiulis bailys, net ruošėsi pabėgti. Tarsi iš žemės išdygęs generolas Benigsenas sudrausmino sąmokslininkus. Į Pavlo miegamąjį įsiveržė didžiulis būrys ginkluotų sąmokslininkų. Iš miego pažadintas Pavlas pradėjo derėtis, tačiau Nikolajus Zubovas, labai didelio ūgio galiūnas, sunkia auksine tabokine (kai kas taigė, kad pistoleto rankena) trenkė imperatoriui per galvą. Pastarasis be sąmonės krito ant žemės.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra