Bauginanti tendencija

2021 m. Švedijos nacionalinės nusikalstamumo prevencijos tarybos paskelbtas tyrimas parodė, kad šalyje, skirtingai nei kitur Europoje, žmogžudysčių, kai naudojamas šaunamasis ginklas skaičius, metai iš metų auga. Ataskaitos autoriai mano, kad tendenciją lėmė įsisukusi smurto spiralė: tarpusavyje kovojančios gaujos įsivėlė į keršto karus.

Visoje šalyje daugiabučiuose ir gyvenamuosiuose namuose dažnai griaudi sprogimai, o šaudymai, anksčiau vykę tik socialiai pažeidžiamuose rajonuose, tapo įprastu reiškiniu viešose vietose.

Pernai Švedijoje užregistruotas 391 incidentas, kurio metu panaudotas šaunamasis ginklas. 62 iš šių incidentų baigėsi žmonių mirtimi. Vien Stokholme būta 126 susišaudymų, per kuriuos žuvo 28 asmenys. Įvyko 31 pasikėsinimas naudojant sprogstamąsias medžiagas – daugiau nei 2021 m.

Pasak žiniasklaidos, dėl naujai įsiplieskusios smurto gaujos atsakingas nusikalstamas tinklas „Foxtrot“. Dabar visoje šalyje, kur gyvena 10 mln. žmonių, gali būti iki 30 tūkst. gaujos narių.

Policija teigia, kad pavojuje gresia šimtams žmonių, tačiau pareigūnai negali būti visur, kur kyla pavojus, todėl nuspręsta pasitelkti kariuomenę. „Tai bus parama policijai personalu ir įranga, specialistais ir tyrimo pajėgumais“, – sakė Švedijos teisingumo ministras Gunnaras Strömmeris.

Esą ginkluotųjų pajėgų atstovai turėtų padėti „nustatyti nusikalstamas grupuotes, susidoroti su sprogstamąja medžiaga, atlikti techninius tyrimus ir suteikti pagalbą sraigtasparniais“.

Yra vaikų, kurie patys susisiekia su gaujomis, kad įvykdytų žmogžudystę. Žmogaus gyvybė gali kainuoti mažiau nei geras dviratis: vos 2 000 eurų.

Kruvinas rugsėjis

„Ketiname medžioti gaujas. Ketiname nugalėti gaujas“, – kai rugsėjo 28-osios naktį buvo nužudyti trys žmonės, į šalies gyventojus per televiziją kreipėsi Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

Tąkart, trečiadienio vakarą, vieno Stokholmo priemiesčio sporto aikštyne, kur treniravosi būrelis vaikų, buvo nušautas 18-metis, po kelių valandų kitame sostinės priemiestyje aidėjo šūviai, sužeidę du žmones, kurių vienas vėliau mirė. Dar po kelių valandų netoli Upsalos universitetinio miesto, 70 km į šiaurę nuo Stokholmo, įvyko sprogimas: apgadinti penki namai, žuvo su jokiomis gaujomis nesusijusi 25 metų moteris.

Smurtą pakurstė dviejų gaujų, kurioms vadovauja Turkijoje gyvenantis Turkijos ir Švedijos pilietis, buvęs bendrininkas, nesantaika dėl narkotikų ir ginklų. Anksčiau kriminalinės problemos buvo aktualios tik didiesiems miestams, Stokholmui, Malmei ir Geteborgui, o dabar šūviai aidi visoje šalyje.

Švedijos visuomeninio transliuotojo SVT duomenimis, rugsėjį per susišaudymus ir sprogimus žuvo dvylika žmonių. Tai daugiausia aukų pareikalavęs mėnuo per pastaruosius ketverius metus. Vienas iš žuvusiųjų – trylikos metų paauglys, kurio kūnas buvo rastas miške. Prokurorai mano, kad jis tapo gaujos smurto auka. Pernai rugpjūtį šalį sukrėtė žmogžudystė viduryje dienos, kai Eskilstunos mieste per gaujų susišaudymą buvo nušauti vaikų žaidimų aikštelėje buvę motina su penkerių metų sūnumi. Malmėje prekybos centre 15-metis nušovė vyrą, sužeidė netoli buvusią turistę.

Jaunėja ne tik aukos, bet ir nusikaltėliai. Švedijos policijos viršininkui Andersui Thornbergui ši tendencija kelia neįtikimą nerimą: yra vaikų, kurie patys susisiekia su gaujomis, kad įvykdytų žmogžudystę. Žmogaus gyvybė gali kainuoti mažiau nei geras dviratis: vos 2 000 eurų.

Per plačiai atvertos durys

„Švedija niekada nematė nieko panašaus. Jokia kita Europos šalis nėra mačiusi nieko panašaus“, – sakė premjeras, kurio centro dešinės vyriausybė pernai pradėdama kadenciją žadėjo suvaldyti kriminalinę situaciją. Tačiau šiandien jis kartoja tą patį ką ir jo pirmtakė Magdalena Andersson, susišaudymus vadinusi epidemija, neatpažįstamai pakeitusia Švediją.

Blogėjanti kriminogeninė situacija – ne nauja tema ir politikams. Pernai vykusių rinkimų kampanijoje partijos varžėsi, kuri pasiūlys efektyvesnį sprendimą: griežtinti bausmes, didinti policininkų skaičių, spartinti integraciją. Tuo pat metu politikai buvo priversti konstatuoti: pasiturinčią Švedijos daugumą ir paralelinę mažumų visuomenę, kur didelis nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, skiria didelė praraja.

U. Kristerssonas įsitikinęs: per pastarąjį dešimtmetį organizuotas nusikalstamumas išaugo dėl naivumo. „Neatsakinga imigracijos politika ir nesėkminga integracija atvedė mus čia, – nurodė politikas. – Švedijos teisės aktai nebuvo pritaikyti gaujų karams ir vaikams kovotojams. Tačiau dabar mes tai keičiame.“

Buvusios Gotlando provincijos policijos viršininkės Carin Götblad situacija, regis, nestebina. Ji dar prieš trylika metų perspėjo, kad jaunuoliai traukiami į nusikalstamas grupes. Anuomet Švedija galėjo tam užkirsti kelią, sako ji. „Tai ne staigmena. Yra daug rizikos veiksnių, kuriuos turėjome žinoti ir į juos reaguoti“, – televizija ARD citavo buvusią pareigūnę.

Policijos viršininkas A. Thornbergas nemano, kad atsakomybę už tai reikėtų užkrauti tik policijai. Dar prieš keletą metų jis apgailestavo, kad mokykloms, darželiams ir socialinei tarnybai skiriama per mažai išteklių. „Mano žmonės kasdien parašo kelis šimtus raportų socialinėms tarnyboms apie jaunus žmones, kuriems blogai sekasi. Žinome, kad šie vaikai taps nusikaltėliais, jei niekas nesikiš“, – tuomet sakė A. Thornbergas. Už mobilųjį telefoną sargais dirbantys ar maišelius su narkotikais slepiantys 8–10 metų vaikai – taip pat ne pavieniai atvejai.

Naujos priemonės

Jau anksčiau Švedijoje pagausintos policijos pajėgos, sugriežtintos bausmės nepilnamečiams. Viliantis, kad situaciją įmanoma suvaldyti, buvo priimta naujų teisės aktų, leidžiančių policijai klausytis gaujų pokalbių. Premjeras žada sugriežtinti bausmes recidyvistams ir padvigubinti bausmes už tam tikrus nusikaltimus.

„Mes juos teisime. Jei jie yra Švedijos piliečiai, bus uždaryti į kalėjimą ir nubausti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, o jei jie – užsieniečiai, bus deportuoti“, – sakė U. Kristerssonas.

„Ketiname deportuoti užsieniečius, kurie sukasi nusikalstamų grupuočių aplinkoje, net jei jie nepadarė nusikaltimo“, – pridūrė premjeras.

Anot jo, Švedijai taip pat reikia viešose vietose įrengti stebėjimo kameras ir pastatyti specialių kalėjimų nepilnamečiams.

Nusikaltėliai nepripažįsta sienų

Suomijos policija pranešė, kad sužlugdė didelę kontrabandos operaciją, susijusią su Švedijos organizuotu nusikalstamumu, sulaikė 30 asmenų ir konfiskavo 100 kg narkotikų.

„Helsinkio policija ir Nacionalinis tyrimų biuras išaiškino didelę tarptautinę narkotikų prekybos organizaciją“, – trečiadienį paskelbė policija. Tyrėjai teigė, kad grupė sunkvežimiais į Suomiją atgabeno daugiau kaip 300 kg kokaino, amfetaminų, ekstazio tablečių ir kanapių.

Sulaikyta 30 žmonių, iš jų septyniolika nebuvo paleisti. Įtariamieji turi Švedijos, Jungtinės Karalystės, Somalio, Serbijos, Norvegijos, Irako, Ukrainos, Kosovo, Turkijos ir Suomijos pilietybes. Anot Suomijos pareigūnų, Švedijos nusikaltėliai bendradarbiauja su Suomijos gatvės gaujomis. „Tai, kad Švedijos organizuotas nusikalstamumas taip aktyviai dalyvauja Suomijos narkotikų prekyboje, yra naujas reiškinys“, – sakė jie.

Susidorojimas su gatvės gaujomis taip pat buvo vienas svarbiausių Suomijos dešiniosios koalicinės vyriausybės, kuri pradėjo dirbti birželį, rinkimų kampanijos klausimų. „Ši vyriausybė pripažino, kad jaunimo ir gaujų nusikalstamumo didėjimas yra rimta problema“, – rugpjūtį sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen. Pasak jos, vyriausybė iki metų pabaigos planuoja parengti išsamią priemonių programą, skirtą gaujų nusikalstamumui pažaboti.

Nors Suomija dažnai paskelbiama laimingiausia šalimi, tačiau ji taip pat pasižymi vienu didžiausių nuo narkotikų mirštančių jaunų žmonių skaičiumi ES. 2006–2021 m. su narkotikais susijusių mirčių skaičius Suomijoje išaugo daugiau nei dvigubai – iki 287. Dažniausiai dėl to kalti opioidai

Šaltinis: AFP / BNS inf.