Apie tai „Žinių radijo“ žurnalistė kalbėjo su Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėju Ramūnu Matoniu.
– Jūs neseniai sakėte, kad kiekvieną savaitę sulaukiate nemenko skaičiaus besiskundžiančiųjų, kurie nukentėjo nuo įvairiausio plauko sukčių.
– Vien ikiteisminių tyrimų per dieną yra pradedama apie dešimt, netgi daugiau nei dešimt. Per metus mes turime apie 4 tūkst. ikiteisminių tyrimų, susijusių su sukčiavimais. Tas skaičius iš esmės nuo 2020 m. kasmet didėja. Pernai turėjome, galime pavadinti, stabilesnę situaciją – tų ikiteisminių tyrimų augimas sustojo, tačiau turėjome didesnes išviliotas pinigų sumas. Tai rodo, kad sukčiai prisitaiko prie žmonių, prie įvairių reiškinių, kurie vyksta mūsų valstybėje, ir jie taikosi į didesnius grobius, į rizikingiausias asmenų grupes, kurios turi pinigų, ir sugeba tuos pinigus iš jų išvilioti.
Matome tas pinigų sumas. Naujienos, kurias matote portaluose, iš esmės yra iš viešų policijos suvestinių. Tačiau jose skelbiamos sumos nuo 10 tūkst. ir daugiau. Tad tų mažesnių sumų, kurios yra išviliojamos iš žmonių, yra daug daugiau.
Ir turbūt tikėtina, kad yra daug žmonių, kurie nukenčia nuo sukčių, tačiau niekur nesikreipia. Jiems gėda, jie galbūt netiki, kad kažkas gali padėti, netiki, kad gali atgauti pinigus, kad kažkas suras tuos sukčius.
– Sumos yra įspūdingos. Ar tuos pinigus žmonės laiko namuose? Ar juos išima iš banko sąskaitų? Kaip visa tai vyksta?
– Visaip yra. Daug metų pastebima tokia tendencija, kad sukčiavimas persikelia į elektroninę erdvę, tačiau pernai mes matėme tam tikrus pasikeitimus. Ir čia turbūt galima daryti prielaidą, kad bankai pradėjo daugiau dėmesio skirti sukčiavimo prevencijai ir tikrai tuos algoritmus atpažįsta – atpažįsta sukčiavimus, stabdo tuos mokėjimus. Elektroniniu būdu išvilioti pinigus sukčiams darosi vis sunkiau.
Aišku, jie prie to prisitaiko. Mes matome, kad vėl sugrįžta tas grynųjų pinigų paėmimas. Tai yra, ateinama pas žmones į namus, apsimetama įvairiomis institucijomis ir iš žmonių paimami grynieji pinigai. Arba žmonės tų pinigų turi, arba jie tiesiog juos išsiima iš bankomatų, bankų arba įsigyja kažką. Dabar labai populiaru įsigyti aukso ir atiduoti atėjusiems nepažįstamiems pasaugoti. Yra kuriamas toks naratyvas, nepasitikėjimas bankais, kad bankuose laikyti pinigus yra nesaugu, kad yra saugiau turėti pinigus namuose arba dar kažkam atiduoti juos pasaugoti tam tikrą laiką, kol situacija pasikeis, ir keista, bet žmonės tuo įtiki ir atiduoda pakankamai dideles pinigų sumas – dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
– Jūs anksčiau, prieš laidą, man sakėte, kad 10 tūkst. dar nėra įspūdinga suma. Išviliojama ir šimtais tūkstančių?
– Iš tikrųjų skaitau kiekvieną rytą policijos suvestines. Jeigu kalbame apie investicinį sukčiavimą, čia dažniausiai yra „paaukojamos“ didžiausios pinigų sumos, tos sumos yra tikrai įspūdingos – šimtai tūkstančių eurų. Yra pakankamai ilgas laiko tarpas – keli mėnesiai, pusmetis –, kai žmonės visiškai aklai pasitikėdami „auksine“ investavimo plaforma, kuri duoda labai puikią grąžą ir labai greitai tu gali tapti turtingas, tikrai investuoja. Pradžioje nuo mažesnių sumų, tačiau kuo toliau, tuo didesnes sumas. Ir galų gale mes matome, praėjus kažkuriam laikui, kad žmogus prarado 100, 200 tūkst. eurų ar dar daugiau.
Dabar nežinau, kokia yra didžiausia sukčių išviliota suma, tačiau ji tikrai yra didesnė nei 1 mln. eurų. Pinigai šiuo atveju buvo išvilioti iš įmonės. Visa metinė išviliota pinigų suma yra daugiau negu 34 mln. eurų. Tai rodo, kad sukčiai suranda būdų pasibelsti į žmonių protą.
– Ne veltui mes kalbame apie gėdą, apie įvairiausius psichologinius triukus. Turbūt tie pinigų viliotojai, sukčiai yra geresni psichologai negu patys psichologai.
– Na, tikiuosi, kad ne. Man atrodo, kad, klausantis tų tikrų istorijų, tų pokalbių, viskas yra pakankamai primityvu. Kalbant apie telefoninius sukčiavimus, tai yra rusų kalba. Atrodo, turėtų būti akivaizdu, kad Lietuvoje valstybinės institucijos, jų atstovai, pareigūnai, tarnautojai nekalba rusų kalba su žmonėmis. Ir žmonės labai lengvai užkimba ant rusų kalbos kabliuko.
Dabar naujausia tendencija – pirminis įrašas telefonu žmonėms yra paleidžiamas lietuvių kalba. Tai yra padarytas įrašas, kad jam skambina iš kažkokios institucijos, ir kadangi žmogus, kažkur pildydamas dokumentus, yra pažymėjęs, kad supranta ir moka rusų kalbą, toliau konsultantas kalba rusiškai ir tada prasideda pasaka rusų kalba. Keista, bet žmonės tuo labai lengvai patiki.
– Galime kalbėti ir apie lietuvių barjero rusų kalbai nebuvimą, kai automatiškai persijungiame į rusų kalbą. Taip pat galbūt yra pasąmoningas siekis parodyti, kad mokame kažkokią kitą užsienio kalbą? Ar aš klystu, vardindama tuos du faktorius?
– Manau, kad taip ir yra. Kalbant apie vyresnius žmones, pridėčiau dar ir vienišumo jausmą, kai žmonėms retai kas paskambina ir jie neturi su kuo pakalbėti. Tada jam paskambina su labai geru, patraukliu pasiūlymu ir žmogus įsivelia į tą pokalbį, jam yra malonu pasikalbėti su kažkuo.
To neturi mūsų jaunimas. Visų pirma, jie dažniausiai nemoka rusų kalbos. Antra, jie nelabai kelia telefono ragelį. Jiems nebūdinga kalbėti, jiems labiau būdinga rašyti. Dėl to telefoninio sukčiavimo jaunų aukų yra mažiau. Jie daugiau įkliūva per investicinį sukčiavimą, per prekių pirkimą elektroninėse parduotuvėse. O kas liečia kalbėjimą, bendravimą, čia daugiau nukentėjusių yra vyresnio amžiaus žmonių.
– Kodėl yra tas noras greitai tapti turtingais? Nieko neveikiu, guliu ant sofos ir banknotai krenta man į piniginę patys, o aš toliau žiūriu „Netflix“. Kokius įspėjamuosius signalus dar įvardintumėte žmonėms?
– Sunku pasakyti. Čia yra toks natūralus žmogaus noras greitai praturtėti, greitai uždirbti pinigų. Atrodo, jis gauna tokį nerealų pasiūlymą. Dar sukčiai prašo, kad niekam nepasakotų, kad tai tikrai ypatinga proga – atrinktas žmogus, pasiūlymas tik jam ir t. t. Žmogus turbūt tiesiog patiki, niekam nenori pasakoti, nes jam atrodo, kad kiti sužinoję galbūt atims dalį jo pelno. Ir jis tikrai ilgą laiką – kelis mėnesius, pusę metų – su tuo sukčiumi bendrauja, pervedinėja pinigus. Sukčius jam rodo tuos gražius paveikslėlius, diagramas, kurios rodo, kad jo pinigai tikrai auga. Netgi kartais yra situacijų, kai žmogui leidžiama išsiimti kažkiek tų pinigų, kad jis dar labiau įtikėtų. Žmonės tikrai įtiki, gal pasąmonė taip suveikia. Gal čia reikėtų psichologo klausti, kodėl žmogus, matydamas tuos gražius paveikslėlius su augančiomis pinigų sumomis, tuo tiesiog patiki.
Žmogus turbūt tiesiog patiki, niekam nenori pasakoti, nes jam atrodo, kad kiti sužinoję galbūt atims dalį jo pelno.
– Ką iš tikrųjų žmogus mato ekrane?
– Jis mato gražias sukurtas prezentacijas, paveikslėlius, grafikus, kurie neturi nieko bendro su realybe. Žmogus tikrai pagalvoja, kad čia yra jo pinigai, jo sąskaita ir galima tikrai greitai uždirbti pinigų.
Žmogus net ima paskolas iš banko, kad galėtų investuoti. Skolinasi iš kaimynų, nusiima pinigus nuo kitų turimų sąskaitų ir praranda labai daug pinigų.
– Ar vis dar skambinama iš „Google“?
– Dabar nustojo – mes matome mažiau tokių skambučių. Dabar daugiau skambina apsimetę įvairių institucijų atstovais. Taip pat yra būdinga skambinti iš kelių institucijų – paskambina iškart keli žmonės. Sukčius padeda ragelį, pasako, kad tuoj paskambins iš kitos institucijos, iš antros, trečios. Ir tai sukuria tokį patikimumo jausmą. Ir dažniausiai antras skambutis informuoja, kad esą „mūsų saugumo ekspertai pastebėjo, kad jums skambina sukčiai ir mes turime jums padėti apsaugoti jūsų pinigus – laikykitės mūsų instrukcijų, nurodymų ir mes labai greitai jus išgelbėsime“. Viena institucija keičia kitą. Nors jie visi sėdi toje pačioje patalpoje, pavadinkime, skambučių centre, ir iš ten labai puikiai manipuliuoja.
– Apgauti gali bet kurios amžiaus grupės žmones ir nei vienas iš mūsų nesame apsaugoti. Ar aš klystu?
– Ne, tikrai neklystate. Tikrai čia yra mitas, kad apgauna tik senyvo amžiaus žmones, kurie yra visiškai neraštingi, neturi finansinio išprusimo. Tikrai yra labai daug nukentėjusių žmonių, įmonių vadovų, buhalterių.
Visai neseniai buvo tokia situacija. Įmonės vadovas padarė pavedimą Italijos įmonei, tikrai didelę sumą, atrodo 150 tūkst. eurų. Jis tiesiog darė užsakymą. O buvo įsilaužta į jų susirašinėjimą su ta įmone, pakeistas sąskaitos numeris ir tas pavedimas nukeliavo ne į tos įmonės sąskaitą.
Tikrai nukenčia ir labai išsilavinę, patyrę žmonės, kurių finansinis raštingumo lygis yra tikrai aukštas.
– Kaip su spaudimu, skubėjimu? Ar tai daro įtakos?
– Taip, beveik visuose atvejuose yra bandoma spausti žmogų, priimti greitai sprendimą čia ir dabar. Yra sukuriama įvairių legendų, kad kažkas gali atsitikti, jeigu greitai to nepadarysi.
Tas pauzės padarymas, sustojimas, pagalvojimas yra labai svarbus. Ir dažniausiai jis padeda žmonėms išsigelbėti, apsaugo juos. Nes jei žmogus nepadeda ragelio, toliau su juo kalba, tai yra du dalykai. Vienu atveju žmogus padarys klaidą ir sukčiai ja pasinaudos. Antras atvejis – kuo daugiau kalbi, tuo daugiau tavo balso sukčiai turės ir vėliau galės dirbtinio intelekto pagalba formuoti naujus metodus išvilioti iš tavo pažįstamų asmenų pinigus naudojant tavo balsą.
– Jūs man prieš laidą sakėte, kad jau labai greitai ateis tas momentas, kai skambins tau tavo vyras, kalbės savo balsu ir tu nesuprasi, kad tai visiškai ne tavo vyras.
– Iš tiesų tai jau yra dabartis, ne ateitis. Tai vyksta. Užsienio šalyse daugiau. Lietuvoje, kadangi čia daugiau sukčiauja Rytų Europoje gyvenantys ir veikiantys sukčiai, jie gal mažiau perpratę tas technologijas, bet tikrai jos po truputį ateina. Ypač tokio žmogaus, kurio kalbėjimo įrašų viešojoje erdvėje galima surasti – žinomesnių žmonių, žurnalistų, politikų. Dirbtinis intelektas gali pervesti jų balsą, jų toną į natūralų pokalbį. Ir tikrai tas artimas giminaitis nesupras, kad kalba su svetimu žmogumi, nes bus naudojamos tos pačios frazės, tonacija, pauzės. Tai yra tikrai didelis pavojus ir ateityje su tuo mums reikės kovoti.
Patarimas: turėti kažkokį slaptažodį su savo artimais žmonėmis. Jeigu kyla kažkokių klausimų, įtarimų, užduoki klausimą, į kurį tik jūs dviese žinote atsakymą, ir tada tu tikrai įsitikinsi, ar tu kalbiesi su svetimu žmogumi, ar su sukčiumi, kuris apsimeta tavo giminaičiu.
Iš tiesų tai jau yra dabartis, ne ateitis.
– Trumpai – kaip apsisaugoti?
– Pagrindinis požymis – rusų kalba. Išgirdę rusų kalbą, dėkite ragelį. Dar geriau, kad praneštumėte apie tą skambutį policijai arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Dėl ko svarbu pranešti? Realiuoju laiku perdavę tam tikroms institucijoms galime blokuoti tuos telefonų numerius, iš kurių sukčiauja, blokuoti svetaines, kuriuos sukčiai yra sukūrę. Taip galbūt nenukentėsite ne tik patys, bet ir apsaugosite kitus.
Taip pat nuorodos, kurias gaunate el. paštu arba SMS, ir visi kiti pasiūlymai, pavyzdžiui, apie laimėtą loteriją, palikimą, kurį tu neva gavai. Labai geri dalykai, kurie gyvenime nevyksta. Jeigu tau atrodo, kad tai yra stebuklingas pasiūlymas, tai turbūt 99 proc., kad tai yra sukčių sugalvota schema.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)