90-metį švenčiantis avangardinio kino pradininkas Jonas Mekas Londone, vienoje žymiausių Didžiosios Britanijos sostinės galerijų „Serpentine“ pristatė savo parodą, o britų kritikai vienas po kito liaupsino kūrėją primindami jo didžiulį indėlį XX a. meno istorijoje.

„Galerija didžiuodamasi pristato meninių filmų bei fotografijos kolekciją, kurią Jonas Mekas sukūrė per visą savo daugiau nei 60-ies metų karjerą“, - tokiu kreipimusi į lankytojus J.Meką savo tinklalapyje pristato viena prestižiškiausių Londono „Serpentine“ galerijų. Čia apsilankė ir J.Mekas, pats atidaręs asmeninę parodą, truksiančią iki kitų metų sausio 27-osios.

Kaip pastebi Britų dienraščio „The Telegraph“ apžvalgininkas Richardas Dormentas, tai „žavinga įžanga į Britų filmų instituto (BFI) rengiamą J.Meko filmų retrospektyvą“. Ji vyks Londone gruodžio 6-16 dienomis ir sausio 5-26 dienomis, o peržiūras pradės jo pokalbis su režisieriais Mike'u Figgisu ir Sandra Hebron. Gruodžio 12 dieną Serpentine galerijoje įvyks išskirtinis J.Meko ir draugų Daliaus Naujokaičio, Augustino Varkalio, Pipo Chodorovo, Jonathono Haffnerio, Lionelio „Fox“ Magalo, Jacko Northoverio, Kenny‘io Wolleseno ir Giuseppe‘ės Zevola‘o renginys. Vakaro metu bus skaitoma poezija, skambės muzika.

Įdomiausia, jog bilietai į šį koncertą buvo išgraibstyti netrukus po jo paskelbimo.

Jonas Mekas neliko nepastebėtas Jungtinės Karalystės žiniasklaidos: „The Guardian“, „The Observer“, „The Telegraph“ bei daugelis kitų didžiųjų dienraščių savo straipsniuose įvardijo J.Meką kaip „Žmogų, įkvėpusį Andy Warhol‘ą kurti filmus“, ar kaip „Avangardo krikštatėvį“, tą, kurio filmai įkvėpė didžiuosius režisierius - Alena Ginsbergą, Jimą Jarmuschą. J.Meko paroda „Serpentine“ galerijoje rekomenduojama kaip viena geriausių Londone šventiniu laikotarpiu.

„The Guardian“ bei „The Observer“ fotografijos, videomeno kritikas Seanas O'Haganas išdrįsta paminėti dar daugiau: „Jo 7-ajame dešimtmetyje parengti pokalbiai su žymiais to meto žmonėmis – nuo Yoko Ono, Jackie Kennedy (JAV prezidento Johno F. Kennedy žmonos – red.), režisieriaus Aleno Ginsbergo iki Andy Warholo – vėliau prisidėjo ir prie režisierių J.Jarmusho, Harmony Korine‘o, Johno Waterso ir Mike‘o Figgiso “skonio„ formavimo“.

„The telegraph“ atstovas R.Dormentas apie „Serpentine“ pristatytą J.Meko filmą „Tautos gimimas“ pasisako taip pat išreikšdamas didžiulę pagarbą: „Filmas, nufilmuotas rankine “Bolex„ kamera natūralioje šviesoje, iš esmės nieko nekainuojantis, bet jis tapo svarbiu įkvėpimo šaltiniu tiek Martino Scorsese‘ės ankstyviesiems darbams, tiek Danijoje susikūrusiam “Dogmos 95„ judėjimui (jį įkūrė du danai, šiuolaikinio kino virtuozai - Thomas Vinterbergas bei Larsas von Trieras – red.)“.

Iš tiesų, kaip pastebi R.Dormentas, „Tautos gimime“ 160 menininkų (dauguma tuo metu – visiškai nežinomų), praslenkančių priešais J.Meko kamerą, neveikia nieko reikšmingo – tiesiog būna vieni su kitais, perka daržoves ar žaidžia su vaikais.

„Dabar dauguma jų – įžymūs, o XX amžiui grimstant į vis tolimesnę praeitį, filmas įgyja ir ypatingą istorinę reikšmę. Tai yra daugmaž tas pats, tarsi kas vaikščiotų po Paryžių su kamera 1907-aisiais ir filmuotų Pablą Picasso bei jo ratelį, kaip jie dirba ir kaip jie žaidžia“, - palyginimą pateikia R.Dormentas.

„Serpentine“ galerija cituoja ir J.Meką – parodą pristatantys jo paties žodžiai, tapę savitu menininko „ars poetica“:

„Noriu džiaugtis mažomis kino formomis, poetinėmis formomis, eilėraščiu, akvarele, etiudu, eskizu, atviruku, arabeskomis, mažmožiais ir mažytėmis 8mm dainomis. Stoviu viduryje informacinio greitkelio ir juokiuosi, nes drugelis ant mažos gėlės kažkur ką tik suplazdeno sparnais ir žinau, kad didžiausias istorijos masyvas drastiškai pakito tik dėl to plazdėjimo. “Super – 8„ kamera ką tik suzvimbė kažkur, Niujorko rytiniame pakraštyje ir pasaulis jau nebebus toks pat“.