Skubios finansinės paramos reikia šimtams nykstančių kultūros paveldo objektų, sako Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė.

„Turime šimtus kultūros paveldo iškilių objektų, kurie reikalauja skubios finansinės paramos ir kad juos išsaugotume, ir kad galėtume atverti šiuos objektus kaip naujas kultūrines erdves tradicinių bendruomenių gyvenimui, tradicinių amatų centrų plėtrai ir įsikūrimui, įvairioms kultūros įstaigoms“, - ketvirtadienį ji kalbėjo diskusijoje apie perspektyvas į Lietuvos kultūrą investuoti Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 metų paramos lėšas.

Anot D.Varnaitės, ES parama būtų paskutinė viltis išsaugoti griūvantį paveldą: „Kalbant apie ES lėšas, tai būtų paskutinė galimybė, kurią mes įvardytumėm “šiandien arba niekada„, nes kitos tokios galimybės tikrai nebus“.

Kaip labiausiai nykstančius objektus ji minėjo vienuolynus, bibliotekas, muziejus, kurių restauruota fasadinė dalis dažnai slepia apgriuvusias vidaus erdves, bibliotekas, dešimtis dvarų, rūmų, kelias pilis, piliavietes, kurių dalis tvarkoma, tačiau kita dalis griūva, pavyzdžiui, Panemunės pilis, kurios vienas sutvarkytas korpusas duris atvers šeštadienį.

KPD vadovės teigimu, griūvančiam paveldui išsaugoti reikėtų 2,5 mlrd. litų, kuriuos turėtų būti pavesta administruoti Kultūros ministerijai. Pastaroji, anot D.Varnaitės, galėtų lėšas skirstyti profesionaliai, mat šiuo metu profesionalumo ir koordinacijos šioje srityje trūksta. To pavyzdys - Vilniuje esančios Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios vienas bokštas netrukus gali būti nudažytas skirtinga spalva nei visa bažnyčia.

„Jai buvo skirtos europinės lėšos iš turizmo priemonės įrengti kariljonams ir už skirtas lėšas yra įrengta tik įranga pakabinti kariljonams ir skirtos lėšos nudažyti vienam bokštui. Atlikus polichrominius tyrimus, paaiškėjo, kad turi būti dažoma barokine rožine spalva. Išeitų taip, kad artimiausiu metu tarsi turėtų būti nudažytas vienas šios bažnyčios bokštas skirtinga spalva. Aišku, iki tokių absurdų ateiname, kai nėra koordinacijos, profesionalumo, supratimo“, - kalbėjo ji.

Archeologijos draugijos pirmininkas Vykintas Vaitkevičius sako, kad paveldas geriau išvis nebūtų tvarkomas negu būtų su juo elgiamasi neprofesionaliai, pavyzdžiui, pačiame UNESCO saugomame Struvės geodeziniame lanke pastačius statybininkų vagonėlį.

„Pirmas vaizdas, kurį pamatai - statybininkų vagonėlį, užkeltą ant paties pasaulinės reikšmės objekto, to plotelio, kuris ten ir yra svarbiausias. (...) Matymas neišvengiamai turi būti kiek įmanoma mokslinis, profesionalus, jautrus, atidus. Geriau jau, pagalvoju, kartais niekas nebūtų daryta, tvarkyta, tegu bus ta autentiška trobelė ar tas griuvėsis, kuris turi savo dvasią, nei atsitinka, kad statybos trestas, kuris pasiruošęs padaryt viską, kad įsisavintų lėšas – šito labiausiai nesinorėtų“, - kalbėjo jis.

Paveldo objektus valdantys verslininkai sakė, jog jiems kyla biurokratinių kliūčių siekiant sutvarkyti, pavyzdžiui, nykstančius dvarų parkus.

„Mes niekaip nesuprantame, kodėl turint parką, jį reikia vadinti mišku, nes priešingu atveju niekas tau neleis kirsti medžių. Aš pats susidūriau su didžiule problema, kada turėdamas 16 hektarų parką vienoje iš savo įmonių, nutariau žiemą tą parką sutvarkyti. Nieko nepavyko - turėjau pakeisti iš kitos paskirties į miško paskirtį, be parkotvarkos projekto, kuris kainuoja keliasdešimt tūkstančių litų, sumokėti dar papildomai pinigų, paversti jį miškotvarkos projektu, ir tik tada galėjau nukirsti medį“, - kalbėjo dvarininkas, Vilniaus klubo atstovas Romualdas Bakutis.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis balandžio viduryje išreiškė susirūpinimą, kad būsimoje finansinėje perspektyvoje 2014–2020 metais kultūra vėl gali likti be ES struktūrinių fondų paramos.

2014–2020 metų ES struktūrinės paramos komisija atmetė Kultūros ministerijos siūlymą kultūrai skirti maždaug 9 proc. visos ES finansinės paramos, nutarta palikti nustatytą 4 proc. ribą.

Š.Biručio teigimu, 9 proc. arba 2,5 mlrd. litų yra minimali suma, reikalinga kultūros sričiai.

Iki šiol Kultūros ministerija neturi teisės administruoti ES struktūrinių fondų lėšų. Pavyzdžiui, ES pinigus paveldo, kultūros objektams - dvarams, bažnyčioms, muziejams ir pan. - skirsto Ūkio ministerija.