Pereiti į pagrindinį turinį

Draudimas – svarbi meno kūrinių apsaugos priemonė

2010-11-26 19:36
Draudimas – svarbi meno kūrinių apsaugos priemonė
Draudimas – svarbi meno kūrinių apsaugos priemonė / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius pasakoja, kad M. K. Čiurlionio kūriniai seniau buvo transportuojami visai kitomis sąlygomis nei dabar.

Šiandien, jo teigimu, viena svarbiausių apsaugos priemonių yra draudimas.

Siūlome paskaityti Lietuvos radijo penktadienio laidoje „Ryto garsai“ skalbėjusio pokalbio fragmentą su Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriumi Osvaldu Daugeliu.

Nacionalinio paveldo objektu pripažinti M. K. Čiurlionio paveikslai keliauja mažai. Sovietmečiu M. K. Čiurlionis apskritai buvo neeksportuojamas. Kas pasikeitė?

Visų pirma pasikeitė mūsų galimybės ir požiūris. Jeigu į parodą Maskvoje vežė 1975 m. [...], tai Maskva buvo pirmas žingsnis platesniam pažinimui.

Tada gi [darbus] vežė paprastu furgonu, asbestu ir paprastu kartonu apkaltose dėžėse. Šiais laikais kūriniai keliauja visai kitomis sąlygomis: yra specialūs furgonai, kad mažiau vibracijos būtų; jie yra kondicionuojami. Dėžės taip pat yra [specialios] – mes muziejuje turim sukaupę iš tų kelionių arba suomių, arba vokiečių garsių firmų padarytų ir mums paskui padovanotų.

Be to, viena iš svarbiausių apsaugos priemonių yra draudimas. Ir iš tikrųjų kartais kai kurie kolegos nustemba, kad mūsų draudimo įkainiai yra nustatomi jau beveik pagal pasaulinius standartus.

Kokie tie įkainiai?

Nemaži.

Paroda Milane yra 60 mln. litų apdrausta. Tai sudaro tam tikrų problemų: reikia Lietuvoje lydėti su policijos eskortu.

Bet jei pažiūrėtume į pasaulinę praktiką, kad ir naujausius XX amžiaus kūrinių pardavimus, tai vieno kūrinio vertė yra keliasdešimt milijonų eurų ar svarų sterlingų. Bet tai nėra komercinė vertė, nes M. K. Čiurlionio aukcionuose nebuvo ir nėra.

Kodėl nėra?

Nes sukaupta viskas lietuvių. Kaip kartais būdavo ir apkaltinama – kad lietuviai sukaupė viename muziejuje, ir nei Niujorko, nei Londono ar Paryžiaus koks muziejus jo nepopuliarina, neleidžia katalogų, nestudijuoja. Tik tie, kurie susidomi, kuriems meno istorija yra labai svarbi ir jos tikroji raida yra svarbi, studijuoja M. K. Čiurlionį.

O ar yra buvę, kad kelionės į svečią šalį būdu būtų apgadinti M. K. Čiurlionio paveikslai?

Kai kūriniai apdrausti tokiom sumom, pavyzdžiui, vien „Rex“ paprastai draudžiamas milijonu eurų įkainiu, tai iš karto būtų imtasi priemonių ir iš karto būtų reakcija. Bet mus visuomet lydi kurjeriai: jie prieš išvažiuojant kiekvieną kartą kiekvieną smulkiausią detalę apžiūri, aprašo. Yra vadinamieji būklės protokolai, aprašai – jie sutikrinami kartu su specialistais.

Lrt.lt primena, kad lapkričio 15 d. Italijoje, Milano Karališkųjų rūmų muziejuje „Palazzo Reale“ pirmadienį atidaryta žymiausio lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės darbų paroda.

Didžiojo Lietuvos menininko darbai renesanso tėvynėje eksponuojami pirmą kartą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų