Režisierės Giedrės Beinoriūtės filmus Klaipėdos rajono Gargždų gyventojai žiūrės nemokamai.

Spalio 23-iąją 11 val. Gargždų „Minijos“ kino teatre lietuviško kino gerbėjams G.Beinoriūtė pristatys prieš porą metų sukurtą ir jau ne vieną apdovanojimą pelniusį dokumentinį-animacinį filmą „Gyveno senelis ir bobutė“. Taip pat gargždiškiams bus parodytas 2002-aisiais pasirodžiusi jos  dokumentinė juosta „Troleibusų miestas“.

Nuo spalio 22-osios iki lapkričio 26-osios Jurbarke, šio rajono Smalininkų ir Viešvilės miesteliuose, Gargžduose, Rokiškyje, Raseiniuose, Šilutėje ir Varėnoje vyksiantis jaunos kino režisierės kūrybos turas - tai studijos „Monoklis“ projektas, kuriuo siekiama profesionalaus meno sklaidos regionuose. Projektą iš dalies finansuoja Kultūros rėmimo fondas, todėl filmai bus rodomi nemokamai.

„Turas po Lietuvą - tai ne tik galimybė pristatyti savo kūrybą, bet ir proga geriau pažinti žiūrovą, gyvenantį mažesniame mieste ar miestelyje. Tikiuosi, kad mums pavyks užmegzti dialogą kino kalba“, - sakė režisierė G.Beinoriūtė.

Jos dokumentiniame-animaciniame filme „Gyveno senelis ir bobutė“ pasakojama apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Skaudus Lietuvos istorijos etapas juostoje perteiktas asmeniškai, pasitelkiant pasakos žanrą. Filmas sukurtas naudojant fotografijas iš asmeninio archyvo, animacinius ir kino kronikų intarpus. Istorijos pasakotoja - maža mergaitė, kuri savaip supranta ir įsivaizduoja anų metų įvykius.

Filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ apdovanotas Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija, 2007-aisiais pripažintas geriausiu lietuvišku dokumentiniu filmu, taip pat yra gavęs tarptautinių festivalių Ukrainoje, Baltarusijoje, Kanadoje ir Lietuvoje prizus.

Dokumentinio filmo „Troleibusų miestas“ herojai - visuomeninio transporto kontrolieriai ir „zuikiai“. Bilietų tikrintojai ir sugautieji atsiduria konfliktinėse situacijose, kuriose atsiskleidžia socialinės ir net egzistencinės problemos.

Šių filmų režisierė G.Beinoriūtė gimė 1976-aisiais Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavo televizijos režisūrą. Dar studijų metais ji filmavosi LTV seriale „Atžalos“, baigusi mokslus 2003-iaisiais dirbo režisieriaus Šarūno Barto asistente kuriant filmą „Septyni nematomi žmonės“, 2004-aisiais - režisieriaus Arūno Matelio asistente filmuojant „Prieš išskrendant į žemę“. Nuo 2004-ųjų G.Beinoriūtė yra Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė, be jau minėtųjų, sukūrė filmus „Mano vienišos draugės” (1997), „Mama, tėtė, brolis, sesė” (1999), „Egzistencija” (2004), „Vulkanovka. Po didžiojo kino” (2005),  „Balkonas” (2008).