Eglė Navickaitė, 23 metų mergina, 3 metus gyvenanti Exeter mieste, Didžiojoje Britanijoje, sutiko pasidalinti savo įkvepiančia sėkmės istorija.

„Dabar dirbu administratore ir padavėja viešbutyje ir restorane, esančiame Dartmoor nacionaliniame parke. Kaip mes juokaujame, dirbame „viduryje nieko„. Šalia darbo visuomet lankausi sporto salėje, kurioje būnu 6 kartus per savaitę, po valandą, kartais dvi. Sveika gyvensena į mano gyvenimą atėjo 2012 metų balandžio mėnesį, kai atsisakiau mėsos. Šis pokytis gyvenime atsirado dėka mano buvusios kurso draugės Justės, kuri dar studijuojant kartu buvo man pavyzdys. Savo neįprastu gyvenimo būdu ir aktyviu dalyvavimu Lietuvos sveikuolių sąjungos veikloje ji grupės draugų buvo praminta Kepenyte“- šypsodamasi studijų laikus prisimena Eglė.

„Priežastys, lėmusios pasikeitimą, buvo: noras sustiprinti sveikatą, atsikratyti viršsvorio ir būti aktyviai, o ne pasyviai. Iki šių pasikeitimų buvau labai kompleksuotas ir sėslus žmogutis. Prieš tris metus, kai tik atvykau dirbti į viešbutį, svėriau gerus 100 kg. Tuo metu neturėjau bendro vaizdo, kaip atrodžiau iš šalies, o apie tai, kaip tai kenkė sveikatai taip pat nesusimąsčiau. Tiesiog gyvenau diena iš dienos ir tiek. Po 2 mėnesių darbo kambarine ėmė laisvėti drabužiai, su kuriais atvykau iš Lietuvos. Supratau, jog noriu didesnių permainų ir pokyčių savo gyvenime, bet ilgainiui viskas pradėjo ristis itin prasta linkme. Prasidėjo kompleksai dėl svorio, ėmiausi laikytis visokiausių dietų, kurios būdavo trumpalaikės, o jei koks kilogramas ir nukrisdavo, tai vėliau sugrįždavo dvigubai. Viskas tęsėsi iki tol, kol pasiekiau tokį tašką, jog pavalgius bėgdavau viską išvemti" – savo praeitimi dalinasi Eglė.

„Mano bendradarbis ir geras draugas Tom Warren pastebėjo, jog kažkas su manimi negerai. Valgau vis mažiau, greitai pakylu nuo stalo ir silpstu. Pasičiupęs laisvą minutę nuo darbo pradėjo klausinėti, kas man darosi. Tuo metu nesuvokiau, jog savo tokiu elgesiu sau tik kenkiu. Tom'as pradėjo man net ruošti sveikesnio maisto, kad tik valgyčiau. Tai nebuvo itin malonus pokalbis, o tai pat negalėjau susitaikyti su tuo, kad jis būdamas 19 metų gali man vyresnei aiškinti, ką daryti. Tačiau dabar aš esu jam labai dėkinga už tai, kad stengėsi man atverti akis" – atvirauja pašnekovė.

Sekantis etapas kelyje į pokyčius Eglės gyvenime prasidėjo, kai jos geras draugas Eimantas atkeliavo iš Lietuvos dirbti ir gyventi kartu. Užsiminęs, jog norėtų lankyti sporto salę ir pasportuoti dėl savęs, vis dažniau paragindavo ir Eglę prisijungti. Taip jie kartu nukeliavo į vietinę sporto salę. Pirmą kartą ten įžengus, Eglei iššoko akys ant kaktos: „Vyriškių, kurie atrodė kaip trys spintos, pilna salė, o moterų – tik trenerė ir savininkė. Pirma mintis šovusi man į galvą buvo, jog aš ne ten patekau. Tada mane pastebėjo smulkaus sudėjimo Linda. Atvirai pasikalbėjusios, tapome draugės ir ji priglaudė mane „po savo sparneliu".

Linda pradėjo mane globoti, treniruoti , padėjo susitvarkyti su savo mitybos įpročiais. Sportuoti prisijungė ir kiti: Ian – tris kartus pietvakarių Anglijos čempionas, Barry – Lindos draugas – taip pat daugkartinis čempionas bei sporto salės savininkė Patricia – 1997 m. ir 1998 m. moterų kategorijos čempionė. Įkvėpta aplinkinių, nusprendžiau dalyvauti moterų kultūrizme, bet ne tame, kur moterys atrodo kaip vyrai. Nors tenka kartais pasilaikyti gan griežtos dietos, aš elgiuosi, kaip man atrodo tinkamiausia ir pamažu judu link žalesnės mitybos" – savo sėkme dalinasi Eglė.

„Galėčiau sakyti, kad dėka šios sporto salės šalia manęs dabar yra ir širdies draugas. Tas pats draugas Eimantas, kuris puse lūpų užsiminė apie sporto salę ir paragino kartu pradėti sportuoti. Pradėjome leisti daugiau laiko kartu ne tik sporto salėje, bet ir už jos ribų. Sustiprėjo tarpusavio santykiai, kurie išsirutuliojo iki tikros draugystės. Jis ir dabar yra man „užpakalio spardytojas" – juokauja Eglė.

„Mano šeima labai džiaugiasi ir palaiko mane, niekada nebuvo tokio momento, kad jie man prieštarautų. Nors jei atvirai, tai niekada nesitikėjau, kad sulauksiu tokio palaikymo iš jų. Taip pat ir aplinkiniai mane labai palaiko ir remia dėl tokio mano pasikeitimo, tačiau tiesiai šviesiai pasakius, man aplinkinių nuomonė ne itin ir rūpi. Svarbiausia kad mane palaiko šeima, draugas ir treneriai. Jeigu kas ir mane kritikuoja, aš ramiai išklausau, bet per daug nekreipiu daug dėmesio. Jeigu kam ir nepriimtinas mano gyvenimo būdas – tai tik jų problema. Nemanau, kad verta švaistyti savo kantrybę ir beprasmiškai ginčytis. O jei matai, kad žmogus rimtai susidomėjęs, tai net labai malonu pasidalinti savo patirtimi" – pasakoja Eglė.

Dėl įtemto darbo ritmo šventės Eglės gyvenime dabar ne labai ir egzistuoja. „Mano darbas užgožia viską, nes per visas šventes tenka dirbti, o ne jomis džiaugtis. Išliko tik vienintelė – Kūčių vakarienė. Ji per daug ir nepasikeitė, tik kad dabar ją švenčiu ne su visa šeima, o tik su Eimantu ir...su sveikesniu maistu" – juokiasi Eglė.

Eglės nuomone, lietuvių susidomėjimas sveika gyvensena plinta. Galbūt tai yra todėl, kad keičiasi karta ir informacijos pasiekiamumas. Ir jei taip toliau, Eglės nuomone tapsime sveika Lietuva!

„Žinoma yra tokių žmonių, kuriems patogu gyventi ir vegetuoti. Atsiprašau už išsireiškimą. Tiesiog, kam keistis ir stengtis, jei gali plaukti pasroviui ir nieko nedaryti. Žmonės, kurie kažko siekia ir nori pakeisti gyvenseną, visuomet eina prieš srovę. O kad daktarai ne visada pritaria tam, taip yra todėl, kad jie labiau suinteresuoti mus patupdytų „ant„ kuo daugiau vaistų. Tai tiesiog daktarų ir farmacininkų tarpusavio bendradarbiavimas. Labai didžiuojuosi tais daktarais, kurie palaiko sveikesnio gyvenimo būdo idėjas, tačiau asmeniškai man dar neteko tokių sutikti“ – savo nuomone dalinasi Eglė.

Eglės laisvalaikis pakeitus gyvenimo būdą tapo daug daugiau aktyvesnis ir įdomesnis. Dabar jai nereikia savęs pastoviai klausinėti, ką veikti. Jei ir nesugalvoja greitai kuo užsiimti, paprasčiausiai eina pasivaikščioti ir pabūti gryname ore. Šiuo metu Eglės planuose yra išmokti valdyti jėgos aitvarus ir čiuožti bangomis.