„Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ dalyvė Ingrida Kazlauskaitė gerai žino, kokia skaudi yra artimųjų netektis. Ypač tada, jeigu žmogus miršta staiga, pačiame jėgų žydėjime. Kadaise, kai Ingrida buvo dar visai maža,  baisi liga įveikė ir jos tikrąjį tėtį.

„Ne laiku giltinė perėjo žmogaus gyvenimo kelią. Tada aš dar kūdikis buvau, bet žinojau, kad tėvelio nebėra”, - LNK laidai „Karamelinės naujienos” šįtrečiadienio vakarą 20.55 val. pasakos Ingrida Kazlauskaitė.

Ingridai  buvo vos keli metukai, kai jos mama Liveta  ištekėjo antrą kartą. Jau daugiau kaip dvidešimt  metų dainininkas Petras Kazlauskas Ingridą vadina savo dukra. Tačiau tikrojo tėčio mergina  taip pat neužmiršo.  Nuolatos prisimena ir vieną jauną vaikiną, kurį puikiai pažinojo ir kuris mirė per anksti.

„Kai būnu namuose, aplanko mintys apie šiuos žmones, uždegu už juos žvakelę”, - pasakojo Ingrida.
Šiomis dienomis, kai tūkstančiai lietuvių, minėdami Visų šventųjų dieną bei Vėlines trauks į kapus, Ingrida, palikusi darbus Vilniuje, taip pat važiuos aplankyti  jai brangių mirusiųjų. Nors laikas bėga, o žmonės užgesę seniai, skausmas visada gyvas. Kiekvieną kartą, kai tik ateina  į amžino poilsio vietą,  Ingrida  uždega keletą žvakių ir ant apleistų kapų. Atsakymų, kodėl vieno ar kito velionio  nelanko artimieji, dainininkė neieško.

Sutvarkyti bent po vieną užmirštą  kapavietę, anot Ingridos, turėtų būti kiekvieno pareiga.
„Manau, kad kiekvienas, lankydamas artimųjų kapus ir matydamas šalia apleistus svetimus kapus, turėtų jausti natūralų norą jį aptvarkyti. Kad ta vėlė neklajotų ir būtų rami”, - pasakos Ingrida Kazlauskaitė.