Ilgametę tradiciją puoselėjanti rašytojos Ievos Simonaitytės literatūrinė premija pirmadienį bus įteikta palangiškei poetei Elenai Karnauskaitei. Ji taps jau 26-ąją šio garbingo klaipėdietiško apdovanojimo laureate.

Tęsia tradiciją

I.Simonaitytės literatūrinė premija įsteigta 1987 m. ir nuo tol kasmet skiriama už brandžius kūrinius, atspindinčius Klaipėdos krašto bei Mažosios Lietuvos dvasią, kultūrinę tradiciją ir istorinę problematiką arba įamžinančius lietuvių literatūros klasikės I.Simonaitytės atminimą.

Ši premija teikiama tradiciškai per I.Simonaitytės gimtadienio šventę lietuvių literatūros klasikės vardu pavadintoje bibliotekoje Klaipėdoje.

Ketvirtį amžiaus gyvuojantis Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus inicijuotas apdovanojimas yra turėjęs ne vieną mecenatą, keitėsi ir jo steigėjai. Pirmasis I.Simonaitytės literatūrinės premijos rėmėjas buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkis. 1996 m. premijos rėmimą perėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, su Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriumi pasirašiusi kūrybinio bendradarbiavimo sutartį. Pernai, nelikus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, premijos likimas pakibo ant plauko. Ne kas kitas, o I.Simonaitytės biblioteka ėmėsi žygių ir ieškojo rėmėjų, net bandė įsteigti specialų fondą, kad šią tradiciją išsaugotų. Bibliotekai teko perimti premijos steigėjo funkciją ir pačiai surasti lėšų. Apie tai išgirdęs bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas, žinomas filantropas Rimantas Cibauskas pats pasisiūlė ateityje padėti ir prisidėti. Tai buvo patvirtinta penkerių metų šio apdovanojimo paramos sutartimi, kurią 2011-aisiais pasirašė premijos teikimą perėmusi I.Simonaitytės biblioteka ir naujasis premijos mecenatas uostamiesčio bendrovė „Mūsų laikas“.

„Grąžino“ literatūrai

Kaip pastebėjo I.Simonaitytės bibliotekos direktorius ir Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Juozas Šikšnelis, iš 25 jau įteiktų I.Simonaitytės literatūrinių premijų tik 13 buvo už grožinius kūrinius, iš jų 8 – prozininkams, 5 – poetams, nors nuostatuose akcentuojama, jog tai literatūrinė premija. Per šio apdovanojimo gyvavimo metus, be rašytojų, jo laureatais yra tapę keli literatūrologai, istorikė, muzikologė, kraštotyrininkas, fotografė, aktorė.

Šiemet naujos sudėties komisija, kurią sudarė du bendrovės „Mūsų laikas“, du I.Simonaitytės bibliotekos, po vieną Klaipėdos universiteto, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus bei I.Simonaitytės muziejaus Priekulėje atstovą, pasvarsčiusi nutarė „grąžinti“ premiją grožinei literatūrai.

Todėl balsavimui iš 8 pretendentų į premiją paliko 4: Algio Kuklio romaną „Atsispindintys medžiai“, E.Karnauskaitės eilėraščių rinkinį „Pasaulio krašte“, Alfonso J.Navicko eilėraščių rinkinius „Pasirinkimas“ ir „Vieninteliam laikui“ bei autoriaus iš Jurbarko Vytauto Kutkevičiaus ezoterinį romaną „Vorylė“ ir poringes „Sermėgiai apaštalai“.

Balsuojant atviru balsavimu, daugumą balsų pelnė poetė E.Karnauskaitė. J.Šikšnelio teigimu, komisijos nuomone, jos knyga iš visų pretendentų – stipriausia.

Už „Pasaulio kraštą“

I.Simonaitytės literatūrine premija įvertintas E.Karnauskaitės poezijos rinkinys „Pasaulio krašte“, kupinas moteriškumo, meilės ir nemeilės, dramatizmo ir atskirties motyvų, yra ne tik aliuzija į romantinę pasaulėjautą, bet ir nuoroda į konkrečią Lietuvos vietą, pajūrio erdvę. Poetės kuriamas poetinis pasaulis supintas iš kasdienybės išgyvenimų ir ypatingų akimirkų. Atsivertęs knygą romantiškai nusiteikęs skaitytojas gali tikėtis atviro, apnuoginto jausmų žaismo, kita vertus, autorė išlaiko subtilias kalbėjimo intonacijas, geba išreikšti ne tik tonus, bet ir pustonius.

E.Karnauskaitės eilėraščių subjektas – moteris, kuri sukasi kasdienybės rūpesčiuose, blaškosi tarp Lietuvos ir pasaulio kultūrų, išgyvena besibaigiančios ir prasidedančios meilės tarpsnį. Moteris čia – ir ragana, ir pelenė, ir su kaukėmis, ir be galo atvira... Pačios poetės teigimu, „ji – ir viliotoja, ir atstumtoji; žemiška, materiali, bet ir idealistė, romantikė; skaitanti gamtos rašmenis, tačiau gyvenanti kultūros pasaulyje... Pasaulio kraštas vis dėto daugiau dvasios būsena, o ne konkreti geografinė erdvė. Eilėraščių veikėja, nublokšta prie šios ribos, ieško atspirties taškų, vertybinių orientyrų, tokiais tampa tiek gamtos, tiek kultūros ženklai“.

Palangoje gyvenanti ir lietuvių kalbos mokytoja dirbanti E.Karnauskaitė per pastaruosius du dešimtmečius išleido 5 poezijos rinkinius, sulaukusius palankių kritikų įvertinimų. Jos eilėraščiai versti į latvių, rusų, lenkų, baltarusių, italų, švedų, bulgarų, vokiečių kalbas.

E.Karnauskaitė gana griežta vertintoja pati sau: poetiniams tekstams leidžia ilgokai „aušti“ ir „vėsti“, kol juos atiduoda skaitytojams. Pastaraisiais metais internete galima paskaityti ir kitokių jos tekstų, anot autorės, gimstančių tarsi savaime, spontaniškai. Poetės žodžiais, iš tų esė galėtų susidėlioti visai smagi knyga – be įprastinės rimtumo grimasos kalbant apie kultūrinį gyvenimą Lietuvoje ir šiaip apie gyvenimą.

Įteiks atmintiną dieną

Susitikti su poete E.Karnauskaite, ją pasveikinti, kartu pasidžiaugti jos kūryba bei gražiu įvertinimu klaipėdiečiai galės minint rašytojos I.Simonaitytės 115-ąsias gimimo metines.

Jau 26 metus iš eilės I.Simonaitytės premijos laureatas pagal tradiciją paskelbiamas artėjant rašytojos gimtadieniui – sausio 23 d. ir apdovanojamas Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje.

Šios bibliotekos Gerlacho palėpėje pirmadienį 17 val. vyks I.Simonaitytės literatūrinės premijos įteikimo vakaras. Jame 4 tūkst. litų premija E.Karnauskaitę apdovanos bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas R.Cibauskas.

Renginyje laureatės eilėraščius skaitys aktoriai Rita ir Virginijus Miliniai, saksofonu gros Audrius Laurynas,  vakarą ves rašytojas J.Šikšnelis.

Vizitinė kortelė

Poetė E.Karnauskaitė-Mažeikienė gimė 1964 04 04 Šašaičių kaime Kretingos rajone.

Baigusi Jokūbavo aštuonmetę mokyklą, mokėsi Kretingos 1-ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje tuo metu (1979–1982) mokytojavo poetė Bronė Liniauskienė, padariusi nemenką įtaką ne vienam būsimam literatui.

Studijavo lietuvių bei prancūzų kalbas Vilniaus universitete. Studijų metais jaunoji poetė dalyvavo universiteto literatų būrelio veikloje, kuriai tada vadovavo Marcelijus Martinaitis.

1987 m. baigusi universitetą dirbo mokytoja Jokūbavo pagrindinėje mokykloje.

1989 m. įsikūrė Palangoje, dirba Senojoje gimnazijoje lietuvių kalbos mokytoja.

Nuo 2001 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Išleido poezijos knygas „Briedė jūroje“ (1990), „Tiltas iš pelenų“ (2000), „Iš smilčių“ (2004), „Pasaulio krašte“ (2008), „Ahrenshoop’o sąsiuvinis“ (kartu su fotomenininku Gyčiu Skudžinsku, 2009).