Suprekinta kasdienybė mūsų tarpusavio santykius grindžia pragmatiškais ryšiais, o  šiandienos menininkų kuriama „tikrovė“ žmonių tarpusavio komunikaciją ir santykius su pasauliu taip pat beveik visada vaizduoja jų nesuestetindama. Atvirkščiai – esmės ir prasmės teigimas, bet ko referavimas, meno kūriniuose  įgauna radikaliai  nihilistinį, neretai represyvų, depersonalizuojantį, dekonstruojantį atspalvį. Subjekto, jo mąstymo, gyvensenos, jo kūno analizė, šiuo atveju, nėra jokia išimtis. Juolab kad žmogaus kūnas menininkų kūriniuose „yra tapęs svarbiu  postmoderniojo konceptualizavimo „įrankiu“*. 

 Žmogaus kūną, jo metaforines „genetines“ mutacijas, iššauktas nuolat sociumo primetamų asmenybės „Aš“ įkalinančių struktūrų, parodoje „NeBuvimo meditacijos“ analizuoja ir grafikė Laura Guokė. Pasak Lauros, „žmogaus kūnas, formuojamas įvairių socialinių konstruktų, nenumaldomai trokšta išvengti dirbtinai suformuotų kategorijų, skirstančių žmogiškąją egzistenciją į etapus ir būtinybes“. Abejodama šių kategorijų prasmingumu ir kartu suvokdama, jog gyvenamame pasaulyje jų išvengti vargu ar įmanoma, menininkė atsigręžia į savo pasąmonines nuojautas, išgyventas ar išgyvenamas patirtis. Įkūnytos autorės darbuose jos tampa dešifravimo kodais, bandant aiškintis identitetų svarbą fotografijų cikle „Nestabilūs kūnai“. Įvairiose pozose po spalvoto latekso danga „apgyvendindama“ moters arba vyro kūną menininkė išryškina tik jų kontūrus, kurie leidžia tas pozas, kūnų dalis nesudėtingai atpažinti. Atpažinus galvos siluetą, krūties iškilimą, alkūnės ar kelieno linkį, kiekvienas kuriame  savus  naratyvus, deja, pasmerktus  neužbaigtumui, nes depersonalizuoti objektai (fotografijose nerodomi žmonių veidai) - tik užuominos asmens tapatumui, jo vidiniam pasauliui, santykiui su kitais atskleisti.

Į pasąmonę Laura kreipiasi ir norėdama suvokti bei įvaizdinti subjektų įvairialypių (Lauros darbuose neretai perversinių) jungčių rezultatą  šilkografijos spauduose  „Nuojautos“. Kaip  sako pati autorė: „Nuojautą (angl. presentiment) darbuose vartoju kaip terminą, reiškiantį sąmoningą visuomenės, asmens ir kt. ateities įvykių išankstinį pažinimą. Nuojautoms esant realiomis, prieš mums reikšmingesnių vaizdinių atsiradimą patiriame išankstinį nerimą.<...> subjekto modifikacijos bei jungtys piešinyje ir šilkografijoje atveria būties ir buvimo analizės sferą“ **.

„Nuojautose“ žiūrovo žvilgsnis verčiamas kurti daugiaprasmes asociacijas, o sąmonė ieškoti atsakymo, pateisinančio nerealias jungtis, tokių jungčių (ne)galimumą tarp kūno išorinės ir jo vidinės  egzistencijos.

Instaliacijoje, pavadintoje tuo pačiu pavadinimu „Nuojautos“, L.Guokė eksponuoja erdvėje kabančių plastikinių detalių dėlionę. Iš šių detalių visumos, jungdama jas vieną su kita plonyčiais siūlais, autorė sukuria žmogaus kūną vaizduojančią marionetę. Permatoma ir lengva, net vėjo gūsiui pavaldi figūra „kalba“ apie siekiamybę suvokti nepastoviausio subjekto- žmogaus, kaitos prasmę ir/ar būtinybę.

 Prancūzų istorikas Michelis Foucault analizavo galimybę subjektui tapti galimu, geidžiamu ar net būtinu pažinimo objektu. Laura subjekto pažinimo procesui pasitelkia dekonstravimo strategiją. Strategiją, kuri išlaisvina iš primetamų kasdienybės, laiko, atminties, tapatybės, etc. suvokimo ir interpretavimo standartų. 

...Neaprėpiamoje efemeriškos erdvės platybėje, nepavaldžioje jokiems dėsniams, modifikuoti organizmai, susijungiantys ir besidalinantys kūnai ruošiasi naujam virsmui...

L.Guokė yra viena aktyviausių ir progresyviausių Šiaulių miesto menininkų bei Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dailės katedros darbuotojų (dėstytoja).

Menininkė yra dalyvavusi ne viename respublikiniame ir tarptautiniame projekte; sėkmingai atstovavo Lietuvą bienalėse bei trienalėse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rumunijoje, Makedonijoje, Austrijoje, Italijoje, Rusijoje, Kanadoje, JAV, Indijoje, Malaizijoje ir Japonijoje; pelnė ne mažai įvairių apdovanojimų.

L.Guokės parodą „NeBuvimo meditacijos“ iki lapkričio 9 d. galima apžiūrėti „Ramybės“ galerijoje Palangoje (Vytauto g. 35). Galerija atvira lankytojam nuo ketvirtadienio iki sekmadienio 12–19 val.

___________

*Vytautas Rubavičius. Postmodernusis diskursas: filosofinė hermeneutika, dekonstrukcija, menas. Vilnius, 2003, p.197.

**Gintarė Žitkevičiūtė. Interviu su Laura Guoke. Prieiga per internetą: http://www.menoduobe.com/2012/03/kurybiskumo-kioskas-interviu-su-laura-guoke/