- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas garsiausių mūsų laikmečio humoro meistrų Jevgenijus Petrosianas (Olgos Ryžajos nuotr.) ir pats dažnai juokiasi, bet pajuokavimą sako įvertinantis tik tada, kai jis sąmojingas.
Ką sukūrė geriausio
Tik du koncertus Lietuvoje – penktadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje ir šeštadienį Vilniaus „Pramogų arenoje“ surengsiantis Rusijos liaudies artistas J.Petrosianas švenčia įspūdingą 50 metų scenoje jubiliejų.
Jis žinomas ne tik kaip charizmatiškas humoristas, bet ir kaip talentingas rašytojas, režisierius, televizijos laidų vedėjas bei kūrėjas, Estrados miniatiūrų teatro pradininkas.
Didžiajame J.Petrosiano benefise „50 metų scenoje“ bus galima išgirsti ir išvysti tai, ką maestro sukūrė geriausio savo įspūdingame gyvenimo kelyje.
Garsusis Rusijos humoristas J.Petrosianas gimė 1945-aisiais Baku mieste Azerbaidžane, žydo ir armėnės šeimoje. Jaunystėje kultūros namuose, klubuose skaitė eiles, vadino, vedė renginius, vėliau vaidino teatre. Nuo 1962 m. pradėjo pasirodymus profesionalioje scenoje. Vedė įvairias laidas, dalyvaudavo humoro šou („Anšlagas“, „Juoko panorama“, „Kreivas veidrodis“). Taip pat yra parašęs keletą humoristinių knygų.
Rusų humoro grandas
Prieš daugelį metų J.Petrosianas atvyko į Maskvą vedamas vienintelio tikslo – tapti artistu, nes jau būdamas 13-os žinojo, jog jo gyvenimas – scena. Baigęs Rusijos estrados meno kūrybines dirbtuves, kur jo pedagogai buvo Rina Zelionaja ir Aleksejus Aleksejevas, 1962 m. J.Petrosianas debiutavo Maskvos estrados teatre ir iškart atkreipė žiūrovų, teatro bendruomenės ir kritikų dėmesį. Spaudoje sumirgėjo straipsniai apie jauną ir labai talentingą konferansjė, apie sužibusią naują žvaigždę estrados padangėje.
J.Petrosianas nepasitenkino vien konferansjė amplua. Ieškodamas naujų išraiškos formų, jis perėjo į humoro žanrą, sukurdamas naują solinę programą „Monologai“, kuri tapo Estrados miniatiūrų teatro pradžia. Dabar jį nuolat galima pamatyti rusų televizijų laidose. Jis daug gastroliuoja ir koncertuoja gyvai.
Maestro repertuaras – didžiulis. Ir, anot humoristo, jis atnaujinamas kas mėnesį štai jau pusė amžiaus. J.Petrosianas yra nacionalinio folkloro patriotas ir įsitikinęs, kad rusų liaudies humoras – pats ryškiausias. Jį maestro tyrinėjo ir galiausiai parašė net kelias knygas apie tai.
Įkvepia publika
Paklaustas, kodėl dabar daugiau humoro nei satyros, J.Petrosianas atsakė: „Tokie laikai. Persitvarkymo metais, pavyzdžiui, aš buvau vienas iš pačių turbūt „aštriausių“ artistų. Mes su mano autoriais pirmieji atvėrėme daugelį aktualių temų. Anksčiau už laikraščius, prieš dvejus trejus metus. Mes estradoje pradėjome kalbėti apie generalinį sekretorių, komunistų partiją, Leniną – apie ką tik norite. Prisimenu, uošvis tada mane gąsdino kaip tame filme: „Tave pasodins“. Bet mane įkvėpdavo džiaugsmingos žiūrovų akys. Tai tęsėsi iki 1991-ųjų pabaigos. O kai 1992-ųjų reformos visiems sukėlė šoką, aš supratau, kad turiu paprasčiausiai linksminti žmones, kad juos nuraminčiau, sukurčiau pozityvią nuotaiką. 1995-aisiais šokas praėjo, ir vėl mano monologuose ir feljetonuose suskambo aštrios politinės temos. O artėjant 2000-iesiems man atrodė, kad mums, humoristams, kaip ir daugelyje kitų šalių, atėjo laikas aiškintis žmonių tarpusavio santykius. O politiką reikia palikti laikraščiams“.
Dažnai pasirodantis televizijoje J.Petrosianas tvirtino, kad vis dėlto pirmenybę teikia gyviems pasirodymams scenoje: „Aš – teatro estrados artistas. Salėje vyksta gyvas bendravimas, kuris sujungia artisto ir publikos energetiką. Tuo ir gyvas jo didenybė Teatras“.
Ir gyvenime J.Petrosianas dažnai juokiasi, sako, jį gali prajuokinti įvairūs dalykai. „Bet pajuokavimą aš įvertinu, kai jis sąmojingas“, – sakė artistas. Anot jo, juoksis salė ar ne, iš anksto nė vienas profesionalas pasakyti negali. „Tai galima numatyti kaip orą, – šypsojosi jis. – Kai kurie kolegos sako, kad aš atspėju dažniausiai. Bet, nepaisant to, žiūrovų salė protingesnė už bet kokį profesionalą. Tai intelekto ir humoro jausmo junginys. Ir būtent ji, ši salė, juokdamasi objektyviai įvertina, ar tai šiandien juokinga mūsų visuomenei, ar ne.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje vyks jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena „Rasi rasoj rasi“1
Vilniuje antradienį toliau vyks šimtmečio Dainų šventės renginiai – įvairiose sostinės vietose rengiama Folkloro diena. ...
-
Prancūzijoje dėl įtarimų seksualiniu išnaudojimu apklausai sulaikyti du žinomi režisieriai1
Prancūzijos valdžios institucijos pirmadienį sulaikė garsius kino režisierius Benoit Jacquot (Benua Žakiuo) ir Jacques'ą Doillon'ą (Žaką Duajoną) ir apklausė juos dėl kaltinimų seksualiniu išnaudojimu, pranešė bylai artimi ...
-
Trečiadienio vakarą – šimtmečio Dainų šventės dūzgės sostinėje
Trečiadienį, liepos 3 d. pasibaigus Lietuvos dainų šventės Ansamblių vakaro koncertui „Gyvybės medis“ senamiestyje rengiamos dūzgės (angl. after-party). Sostinės Vilniaus g. esančios pramogų vietos visą vakarą leis lietuvi&scaro...
-
D. Abaris: labiausiai reikia noro, tikėjimo ir nebijoti
Publikos prašymu į Klaipėdos festivalio sceną elinge rugpjūčio 8–ąją sugrįžta videografinis spektaklis „Carmina Burana“ pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą. ...
-
Finalinė Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena: „Grammy“ laureatė ir gražiausias Italijos balsas2
Nugriaudėjo paskutinė jubiliejinio XXX Klaipėdos pilies džiazo festivalio diena. Birželio 27-29 dienomis Klaipėdos Teatro aikštėje skambėjo gražiausios melodijos, kurias atliko muzikantai iš įvairių pasaulio šalių. ...
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas47
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta74
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...
-
Šimtmečio šventė: minios žmonių traukia į Dainų slėnį16
Šeštadienį Kaune prasideda šimtmečio Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“14
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...