Penktadienį ir sekmadienį Klaipėdos dramos teatras parodys antrąją šio sezono premjerą, kuri vyks neįprastoje, bet daugelio teatromanų išsiilgtoje erdvėje.

Įsileido restauratoriai

Pero Olovo Enquisto vienos dalies psichologinė drama „Lūšies valanda” žiūrovų lauks nebaigtame rekonstruoti senajame teatro pastate (Teatro a. 2). Tiesa, ne teatro salėje, kurios rekonstrukcija baigsis tik po kelerių metų, o atskiroje spektakliui pritaikytoje erdvėje, į kurią teatralus maloniai įsileido dabartiniai pastato šeimininkai – bendrovė „Pamario restauratorius“.

Naują spektaklį Klaipėdos dramos teatre režisavo bei scenografiją jam sukūrė žymi latvių režisierė Mara Kimelė, vaidins aktoriai Jonas Baranauskas, Marius Pažereckas, Renata Idzelytė, Virginija Kochanskytė bei režisieriaus padėjėjas Darius Rabašauskas.

Apie pjesės autorių

P.O.Enquistas (g. 1934 m.) – vienas žymiausių šiuolaikinių švedų rašytojų ir dramaturgų. Literatūroje jis debiutavo 1961 m. romanu „Krištolo akis“. Pirmojo tarptautinio pripažinimo susilaukė išleidęs savo didįjį dokumentinį romaną „Legionieriai“, kuris netrukus buvo išverstas į daugelį kalbų. Už šį darbą autoriui 1969 m. paskirta Šiaurės premija ir daugybė kitų apdovanojimų. Romane aprašomas Baltijos šalių pabėgėlių gyvenimas 1946 m. Jame išryškėjo P.O.Enquistas stilistika – subjektyvus pasakojimas, susipinantis su dokumentine medžiaga. Istorija pateikiama objektyvaus, nešališko stebėtojo žvilgsniu – ir iš to objektyvumo staiga užgimsta žmogiškoji šiluma, personažai atsiveria netikėtomis spalvomis.

P.O.Enquistas – ir kelių kino scenarijų autorius, jo pjesės bei romanai ne kartą buvo ekranizuoti. Pagal jo dramą apie švedų rašytoją Selmą Lagerliof „Įvaizdžio kūrėjai“ televizijos filmą sukūrė net ir pats Ingmaras Bergmanas (2000 m.)

Savo romanais P.O.Enquistas puikiai pažįstamas ir Lietuvos skaitytojams, tačiau jo dramaturgija lietuviams iki šiol nelabai žinoma.

Teatre jis debiutavo 1975 m. drama „Tribadų naktis. Tai epizodas iš Augusto Strindbergo gyvenimo – aiškinimaisi tarp Strindbergo ir jo pirmosios žmonos Sirės fon Essen bei jos danės draugės Mari David. Po premjeros pjesė sėkmingai statoma daugelyje teatrų tiek Švedijoje, tiek užsienio šalyse. Per pirmuosius penkerius metus po parašymo pjesė išversta į 20 kalbų, iki šiol rodoma visame pasaulyje.

Apie nusikaltimą ir nuodėmę

Po „Tribadų nakties“ pasirodė keletas reikšmingų pjesių, kurios išgarsino P.O.Enquisto vardą.

Viena jų – „Lūšies valanda“ (1998 m., į lietuvių k. išvertė Zita Mažeikaitė), sulaukusi pasaulinio pripažinimo ir statyta Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Latvijoje bei Vengrijoje.

Pjesėje kalbama apie bendražmogiškas vertybes bei ydas – susvetimėjimą, fariziejišką dorą, gvildenama nusikaltimo ir nuodėmės problema.

„Lūšies valanda“ – tai vieno vaikinuko, už dvigubą žmogžudystę uždaryto į psichiatrijos ligoninę, istorija. Ją jisai pasakoja dviem nepriekaištingai normalioms moterims – o kartkartėmis ir vienam labai supratingam katinui. Ir po jo pasakojimo viena tų itin normalių moterų lyg ir ima ir įtiki, jog „Dievas gali būti rusvas katinas, o meilė – senelio namai“...

Stato žymi Latvijos režisierė

Latvių režisierė M.Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų.

1969 m. ji baigė A.Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, A.Efroso mokinė. 1969–1989 m. buvo Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytolo konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. – Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija), nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. ji buvo teatro „Kabata“ Rygoje, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. – Naujojo Rygos teatro režisierė.

„Lūšies valandos“ premjera Klaipėdos dramos teatre (Teatro a. 2) bus rodoma rugsėjo 28 d. 18 val. ir rugsėjo 30 d. 17 val.

Bilietai – po 11,5–41,5 Lt, vietų skaičius ribotas dėl specifinės erdvės.