Ilgametę pasirodymų „Klaipėdos muzikos pavasaryje“ tradiciją penktadienį pratęs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Šįkart Juozo Domarko vadovaujamam orkestrui diriguos sėkmingą karjerą Europoje darantis serbų kilmės dirigentas Aleksandaras Markovičius (Austrija); solo partiją atliks talentinga jaunosios kartos smuikininkė Rūta Lipinaitytė (nuotraukoje), dabar gyvenanti Austrijoje.

Programoje „Liepsningoji fantazija“ skambės uždeganti muzika: tai Milijaus Balakirevo fortepijoninės fantazijos „Islamėjus“ versija orkestrui, Aleksandro Skriabino Antroji simfonija ir Aramo Chačaturiano Koncertas smuikui ir orkestrui.

Diriguos Aleksandaras Markovičius

Tarptautinio VII G.Fitelbergo dirigentų konkurso Katovicuose (Lenkija) pirmosios premijos laureatas A.Markovičius yra Brno filharmonijos simfoninio orkestro vyr. dirigentas. Su šiuo kolektyvu jis rengia pasirodymus Čekijoje ir užsienio šalių koncertų salėse, taip pat gastroliavo Japonijoje.

A.Markovičius studijavo dirigavimą Vienos muzikos ir scenos meno universitete (Austrija), buvo prestižinio H. von Karajano fondo Berlyne stipendininkas. Dirbo Tirolio operos teate Insbruke, kur vadovavo operų ir baleto pastatymams, ir jie buvo puikiai įvertinti; surengė simfoninių koncertų, dirigavo Prahos ir Belgrado nacionaliniuose teatruose, Zalcburgo „Landestheater“. Dirigentas pasirodė su tokiais kolektyvais kaip „Wiener Symphoniker“, Berlyno „Konzerthausorchester“, Dresdeno „Philharmoniker“, Škotijos kamerinis orkestras. Jis nuolat bendradarbiauja su RTVE „Orquesta Sinfonica“, Prahos simfoniniu orkestru FOK, Slovėnijos, Slovakijos, Štutgarto, Niurnbergo, Viurtembergo filharmonijų, Reino žemės-Pfalco valstybiniu filharmonijos simfoniniais, Vienos „Concert-Verein“, kameriniu orkestru „Spirit of Europe“, Vienos ir F.Liszto kameriniais orkestrais ir kitais. Maestro dažnai kviečiamas į tarptautinius muzikos renginius: dirigavo prestižinio festivalio „Wiener Festwochen“ pradžios koncerte, pasirodė Meklenburgo-Pomeranijos, Bratislavos, Murteno muzikos festivaliuose, Bad Kisingeno „Kissinger Sommer“.

Solo grieš Rūta Lipinaitytė

R.Lipinaitytė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Malmės muzikos akademijoje (Švedija) ir Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje (Prancūzija). Ji yra daugelio tarptautinių bei respublikinių jaunųjų atlikėjų konkursų laureatė, „Yamaha music foundation of Europe“ konkurso nugalėtoja.

Keletą metų smuikininkė dirbo Estijos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau apgynė darbą orkestrinio muzikavimo ir interpretacijos tema, už kurį jai suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis.

R.Lipinaitytė griežia orkestre „Kremerata Baltica“, kuriame pasirodo ir kaip koncertmeisterė. Be to, ji yra „Kremerata Baltica“ seksteto narė. Kamerinę muziką Rūta grojo įvairių šalių koncertų salėse su M.Fedotova, G.Kremeriu, A.Mustonenu ir kitais. Kartu su pianiste Indre Baikštyte ji muzikuoja duete „Domino duo“.

Kaip solistė R.Lipinaitytė griežė su Dresdeno, Brno ir Kataro filharmonijų, Lietuvos nacionaliniu simfoniniais orkestrais, „Kremerata Baltica“, Lietuvos, Šv. Kristoforo ir Talino kameriniais, LMTA ir EMTA simfoniniais kolektyvais, Tarptautiniu jaunimo orkestru Bukove (Vokietija). Po jos debiuto su Drezdeno filharmonijos simfoniniu orkestru muzikos kritikas Peteris Zacheris rašė: „Solistė Rūta Lipinaitytė yra žinoma kaip smuiko netradicinio repertuaro specialistė, tad jos interpretacija buvo iš tiesų autentiška (M.Rózsos Koncertas smuikui). Autentiškai skambėjo tiek įvairūs ritminiai ir metriniai muzikos aspektai, tiek ir į orkestro paletę įsiliejusi solo partija. Atlikimas priminė rimtą stiprių partnerių dvikovą – tarytum solistė ir orkestras stengtųsi pranokti vienas kitą įkarščiu ir intensyvumu“.

Apie koncerto programą

M.Balakirevo rytietiška fantazija „Islamėjus“ buvo sukurta fortepijonui. Kūrinys apibūdinamas kaip fantazija, kurioje supinamos Kaukazo regionų islamiškojo folkloro melodijos. Šią virtuozišką koncertinę pjesę įkvėpė kompozitoriaus kelionė į Kaukazą. Fantazija atlikėjui kelia kone transcendentinio meistriškumo uždavinius. Pats autorius, puikus pianistas, prisipažino, kad dalies virtuozinių pasažų net neįstengdavęs paskambinti.

Koncerte M.Balakirevo „Islamėjus“ bus atliekamas ne fortepijonu, skambės Sergejaus Liapunovo orkestruotės versija.

Armėnų kompozitorius A.Chačaturianas dar vaikystėje žavėjosi savo tautos folkloriniu paveldu. Šiandien žymiausiais jo kūriniais laikomi baletas „Gajanė“, Antroji simfonija ir Koncertas smuikui ir orkestrui d-moll, dedikuotas legendiniam smuikininkui Davidui Oistrachui. XX a. smuiko koncertų repertuare A.Chačaturiano kūrinys įsitvirtino kaip vienas svarbiausių pavyzdžių. Jam būdingi energingi ritmai, folkloro elementai, nuolatinė mažoro ir minoro dermių konfrontacija, ryškios solisto ir orkestro instrumentų tembrų spalvos.

A.Skriabino Antrojoje simfonijoje vyrauja gausių chromatizmų prisodrintas skambesys, sukuriantis svajingo pasivaikščiojimo tyruose įspūdį. Kūrinyje ryškėja autoriaus kompozicinis braižas, plačiai atsiskleisiantis Trečiojoje simfonijoje „Dieviškoji poema“.

XXXVII festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncertai vyksta ji organizuojančioje Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Programa „Liepsningoji fantazija” skambės balandžio 27 d. 18 val. Bilietai – po 20, 30, 50 Lt.