Prano Domšaičio galerijos lankytojų uostamiestyje ketvirtadienį laukia neeilinis įvykis: čia vienu metu duris atvers net keturios parodos iš Lietuvos dailės muziejaus ir ne tik jo rinkinių.

Geriausi marinistiniai peizažai

P.Domšaičio galerijos vedėja dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė tikisi, kad klaipėdiečius tikrai sudomins marinistinių peizažų ekspozicija „Sveika, jūra!“.

„Su jūra čionykščiai sveikinasi dažnai, nesvarbu, žiema ar vasara. Tačiau tokios parodos, kurioje rodomi iš dviejų nacionalinių muziejų – Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje ir M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kaune fondų atrinkti geriausi marinistiniai peizažai, dar nebuvo“, – tvirtino ji.

Šioje parodoje, kuri jau sulaukė didžiulio susidomėjimo Vilniuje, bus eksponuojami XVII–XX a. paveikslai. Olandų, anglų, rusų, norvegų, vokiečių, lietuvių dailininkų realizmo, romantizmo, impresionizmo stiliaus drobės atskleidžia neišsenkančią jūros temos įvairovę.

Dailėtyrininkė priminė, kad marinistinis peizažas, kaip savarankiška kūrybos sritis, susiformavo XVII a. Olandijoje. Tik marinas tapę dailininkai kūriniuose vaizdavo garsių laivų „portretus“, jūrų mūšius ir pergales, laivus, įplaukiančius į uostus, stovinčius nuleistais inkarais, plaukiančius ramioje ar audringoje jūroje. XIX a. romantizmo dailėje mėgstama audringos jūros, besileidžiančios saulės ar mėnesienos tema. Impresionistai atskleidė beveik neaprėpiamą, nuolat kintančią  atspalvių ir emocijų įvairovę. Jūrą ir pajūrį savo kūriniuose dažnai vaizdavo ir XIX–XX a. lietuvių dailininkai – Kanutas Ruseckas, Petras Kalpokas, Adomas Galdikas ir kiti, o Česlovas Janušas marinistinį peizažą pasirinko pagrindine savo kūrybos sritimi.

K.Jokubavičienė įsitikinusi, kad parodoje kiekvienas ras sau artimo stiliaus peizažą: „Joje išsiskiria flamandų mokyklos atstovų barokiškai efektingos Peeterso Bonaventuros ir Matthieu van Platte-Montagne‘s kompozicijos,  anglo Williamo Collinso „Audringa jūra“, žymiausio rusų marinisto Ivano Aivazovskio „Jūros peizažas“, Aleksejaus Bogoliubovo didžiulio formato epinė drobė „Kronštato reidas“, norvegų tapytojo Adelsteeno Normanno atšiauria gamtos didybe alsuojantys fiordų vaizdai, impresionistinis Richardo Levicko paveikslas „Venecija migloje“.

Paroda veiks iki rugsėjo 29-osios, tad ne tik klaipėdiečiai spės patys ją pamatyti, bet lietingą vasaros dieną turės kur atvesti svečius.

Nuo baroko iki secesijos

Kita paroda, sukomplektuota iš retai rodomų Lietuvos dailės muziejaus taikomosios dailės rinkinių, tarsi meno istorijos vadovėlis atskleis XVIII–XIX a. Europos meno stilių raidą.

Tačiau vadovėliai dažnai pateikia sausus faktus, o parodoje „Nuo baroko iki secesijos“ lankytojų laukia tikra formų, spalvų ir medžiagų fejerija, žadėjo P.Domšaičio galerijos vedėja. Jos teigimu, parodai atrinkti vertingiausi ir efektingiausi porceliano, stiklo, sidabro, bronzos, odos, gintaro, tekstilės eksponatai: grakščios porceliano skulptūrėlės, vaizduojančios plačiais krinolinais pasidabinusias damas, koketuojančias su galantiškais kavalieriais, didžiulės rokokinės vazos, aplipusios keraminių gėlių girliandomis,  trapūs, besvoriai puodeliai kavai ir ištisi kavos servizai, masyvios sidabro žvakidės, krištolo indai... Jie sukurti įvairiose šalyse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir kitur. 

„Pradėsime nuo XVIII a. puošnaus baroko ir vėlyvojo jo laikotarpio, nerūpestingojo  rokoko, toliau keliausime į XIX a., kuriame didingąjį ampyro stilių keitė jo supaprastintas ir vidutinio miestelėno skoniui bei kišenei pritaikytas bydermejeris, – aiškino dailėtyrininkė. – Amžiaus viduryje visi iki tol buvę stiliai susimaišė ne mažiau patraukliame istorizmo ir eklektikos laikotarpyje, o pabaigoje visa Europa pasidavė banguojančiam secesijos stiliui, kuriam  retas lieka abejingas ir šiandien.“ 

Paroda veiks iki birželio 16-osios, jos apžiūrėjimo atidėlioti neverta, o geriausia, anot muziejininkų, – ateiti ne kartą, neskubant viską įvertinti ir pasigrožėti.

XVI–XIX a. grafikos meistrystė 

Be viso to, K.Jokubavičienės teigimu, Lietuvos dailės muziejaus rinkinyje yra per 8 tūkst. XV–XX a. Europos ir kitų kraštų grafikų kūrinių, tad suprantama, kad Klaipėdoje rengiamoje parodoje „XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika“ bus galima pamatyti tik labai mažą jų dalį.

„Bet ne kiekybė svarbu, – mano dailėtyrininkė. – Juk ne kasdien, niekur nekeliaujant, čia pat Klaipėdoje galima pasižiūrėti, kaip atrodo XVI–XIX a. vario, plieno raižiniai, sukurti vokiečių, prancūzų, italų, anglų, lenkų graverių, kas juose ir kaip vaizduojama, kokio amato ir meniškumo lygio buvo pasiekta. Vien ko verti XVIII a. italų architekto ir grafiko  Giovanni Battista  Piranesi garsieji mistiniai Romos peizažai, vaizduojantys didingus, bet realybėje tose vietose niekad nestovėjusius statinius taip tikroviškai, kad J.W.Goethe, iki tol matęs Romą tik iš G.B.Piranesi darbų, atvykęs į miestą, šiek tiek juo nusivylė...“

Paroda „XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika“ uostamiestyje veiks iki birželio 16-osios.

Klaipėdiečio D.Varkalio kolekcija

Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija“ bus eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės ir sidabrinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, vazos, stalo reikmenys ir papuošalai iš Lietuvos dailės muziejaus  Klaipėdos krašto taikomosios dailės rinkinio. Jo pagrindą sudaro  gausi Klaipėdos krašte XIX–XX a. pradžioje plitusių dailiųjų metalo ir keramikos dirbinių kolekcija, kurią surinko klaipėdietis D.Varkalis ir 1988 m. perdavė muziejui.

Nors D.Varkalio kolekcija kelis kartus jau buvo trumpai eksponuota P.Domšaičio galerijoje, K.Jokubavičienės teigimu, pastaraisiais metais augantis susidomėjimas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto praeitimi paskatino surengti ilgalaikę jos parodą.

Klaipėdiečiams D.Varkalio pristatinėti lyg ir nereikia. Juk ir taip dažnai restauratorius, gintaro meistras, Kalvystės muziejaus įkūrėjas yra vadinamas gyva Klaipėdos legenda. Įvairiapusė D.Varkalio veikla susijusi su Klaipėdos krašto kultūros, dailės paveldo išsaugojimu.  Restauruoti senoviniai laikrodžiai iš jo kolekcijos papildė Laikrodžių muziejaus ekspoziciją. Surinkti senųjų kalvių įrankiai ir dirbiniai, išgelbėtos nuo metalo laužo likimo naikinamų senųjų miestų kapinių kalinėtos tvorelės davė pradžią Kalvystės muziejui.

Dailėtyrininkė pasakojo, kad jo surinkti dailieji keramikos, metalo dirbiniai mena Klaipėdos ir viso pamario krašto kasdienį gyvenimą, iškalbingai byloja apie laikus, kai kasdien ar tik per šventes naudojamas daiktas turėjo būti ir patvarus, ir gražus. Nemažai keramikos dirbinių – puodeliai, lėkštės ir lėkštutės, įvairūs suvenyrai papuošti Klaipėdos miesto ir krašto vietovių vaizdais arba pažymėti buvusių restoranų, smuklių, viešbučių užrašais. Keli metalo indai, šakutės su įspaudu „Herm. Blode“ primena Nidos dailininkų kolonijos, kurios dalyviai apsistodavo garsiajame „tėtušio Blode’s“ viešbutyje, laikus. Kolekcijoje yra medalių, ženklų, gausus ikikarinės Klaipėdos vaizdų atvirukuose rinkinys, uostamiesčio specifiką atskleidžia originalūs žvejų ir jūreivių amuletai.

D.Varkalio kolekcija vertinga ir istoriniu, ir meniniu požiūriu. Keramikos dirbiniai pažymėti garsių Europos porceliano ir fajanso manufaktūrų ženklais, bronzinės skulptūrėlės, žvakidės, stalo reikmenys taip pat sukurti įvairių Europos kraštų dailininkų ir amatininkų. Anot dailėtyrininkės, D.Varkalio kolekcijos eksponatai ne tik pratęsia parodos „Nuo baroko iki secesijos“ temą, nes atspindi tuos pačius Europos XIX a. dailės stilius, papildydami juos iki XX a. vidurio populiariu art deco stiliumi. Jie kelia ypatingas emocijas –  tai mūsų miesto, krašto praeities liudininkai. Žvelgdami į juos, pasijuntame tarsi kelionės laiku dalyviais.

Šioji paroda veiks pakankamai ilgai – iki 2014-ųjų gruodžio, tad Klaipėdos krašto istorija ir kultūra besidomintieji turės laiko rimtoms studijoms.

Visų keturių parodų pristatymas – kovo 7 d. 17 val. Vernisažo vakarą jas bus galima apžiūrėti nemokamai. Kitomis dienomis bilietas suaugusiajam – 6 Lt, moksleiviams, studentams, senjorams – 3 Lt, ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikų namų auklėtiniai ir neįgalieji įleidžiami nemokamai. Lietuvos dailės muziejaus P.Domšaičio galerija (Liepų g. 33) antradieniais–šeštadieniais dirba nuo 12 iki 18 val., sekmadieniais – iki 17 val.

(Nuotraukoje – „Dama su kavalieriumi“, porcelianas, lipdyba, auksavimas, Tiuringija)