Tačiau kiekvienas, šią savaitę einantis pro teatro kasas, galėjo pamatyti neįprastą reginį – vyrai, labiau panašūs į tokius, kurie pripratę miegoti gatvėje, o ne žiūrėti baletą, vienas po kito ėjo su bilietais į P. Čaikovskio „Spragtuką“ rankose, praneša „The Moscow Times“.   
Kai vienas bilietų pirkėjas, nuo kurio sklindantį stiprų alkoholio kvapą buvo galima užuosti iš toli, išsvirduliavo pro duris, prie kasų laukianti eilė pašiepiamai paplojo, o vienas šūktelėjo: „Teatro mėgėjas!“. 

Tai buvo vos viena paprastų žmonių, eilėje laukiančių bilietų, humoro akimirka. Daugumą bilietų išgraibstė perpardavinėtojai, kurie samdė benamius ir valkatas, kad šie nuo pat ankstaus ryto stovėtų eilėse prie kasų. 

Restauracijai teatras galbūt ir išleido daugiau kaip 600 mln. rublių, tačiau atrodo, kad mažai investuota siekiant užtikrinti, kad bilietai patektų į paprastų Didžiojo teatro gerbėjų rankas. 

„Tai gėdinga, alkoholio kvapas, benamystė“, – kalbėjo eilėje laukianti 55 metų Zinaida Akčurina, norėjusi įsigyti bilietą sau ir dukteriai. 

„Atėjo dvidešimt jų, o mus pastūmė iš kelio“, – pasakojo pensininkė Galina, kuriai galiausiai pavyko du bilietus nusipirkti. 

Einant šalin nuo kasų, smailiu kampu, kurį nukopijuoti sunku būtų net geriausiems baleto šokėjams, palinko vyras, kuris greta buvusiam vyrui perdavė bilietus ir grąžą. 

Dar vienas pasamdytas bilietų pirkėjas praskleidė paltą ir rodė papildomus drabužių sluoksnius, kuriuos apsirengė ruošdamasis rytiniam laukimui prie kasų. Paklaustas, ar kada matė Didžiojo teatro spektaklį, jis atsakė neigiamai: „Jei visą laiką pro jį eini ir jį matai, nenori užeiti vidun.“ 

Tačiau jis vieną kartą 1985 metais buvo Odesos operoje, bet išėjo po antrojo veiksmo. 

Eilėje įtampa augo. Įprasti teatro lankytojai šūkčiojo ant įsibrovėlių ir įtarinėjo, kad kiekvienas kiek kitaip atrodantis yra perpardavinėtojas. Vienu metu moteris nuo kitos moters viršugalvio nusmaukė kepurę, nes įtarė, kad ji – spekuliantų komandos narė. 

Panašių scenų buvo ir ankstesnėmis dienomis, kai eilėje laukė prasčiau atrodantis vyras kruvinu veidu, pasakojo Natalija. 

„Niekada nieko panašaus nemačiau. Tai gėda“, – teigė jau daugiau kaip dešimtmetį Didžiajame teatre besilankanti mokytoja Natalija, „Don Kichoto“ pastatymą mačiusi 15 kartų. Ji eilėje pralaukė keturias valandas, tačiau bilietų vis tiek negavo. 

Nusipirkęs bilietus, šis vyras nuėjo į netoliese esantį Nacionalinį jaunimo teatrą, kur perdavė bilietus kitam vyrui, kuris kruopščiai užsirašė operacijas, pasakojo ji. 

Ketvirtadienį teatro atstovė spaudai į elektroninius laiškus ir skambučius neatsakinėjo, tačiau teatro generalinis direktorius Anatolijus Iksanovas pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje, paklaustas apie įtemptą situaciją prie kasų, užsiminė apie problemą. 

„Problema yra. Nežinau, kaip su ja kovoti. Yra problemų operoje Paryžiuje ir „La Scala“ teatre“, – žurnalistams sakė jis. 

Anot A. Iksanovo, nėra jokio teisinio būdo užkirsti kelią spekuliantams. 

Buvęs miesto meras Jurijus Lužkovas prieš keletą metų bandė su jais kovoti, „tačiau, deja, be jokių rezultatų“, kalbėjo teatro vadovas. 

Didysis teatras bilietus į pasirodymus istorinėje scenoje pardavinėja prieš du mėnesius. 

Didžioji prekyba prasidės kitą savaitę, kai kasose atsidurs bilietai į naujametinį „Spragtuką“, vieną populiariausių sezono spektaklių. Bilietų kasų darbuotojai jau žino, kas bus. 

„Tai bus dar didesnis košmaras“, – teigė telefonu ketvirtadienį atsiliepusi kasininkė.